Makaronai su rikottos ir mangoldų padažu

Mano gyvenimas po truputi byra. Tikrai. Iš pradžių sugedo rankinis mikseris, po to perdegė lemputė orkaitėje, tada keletas apšvietimo lempučių... aš sėdžiu vidury virtuvės ir žiūriu į krūvą indų kriauklėje (stubuklingą krūvą, nes kiek jų neplauk, kriauklė ilgiau 5 min. nebūna tuščia). Sėdžiu ir galvoju, kad anksčiau lemputės buvo keičiamos kosminiu greičiu, nes aš net nepastebedavau, kad jos perdega. "Mažos problemėlės" buvo sprendžiamos realiuoju laiku (atsiranda - sprendi) ir nesikaupdavo. Todėl dabar sėdžiu ir galvoju, kad mano virtuvinis gyvenimas byra. Sėdžiu ir galvoju apie Laimos mamą. Kažkada ji man pasakojo, jog ji gali atsisėsti vidury chaoso namuose ir ramiai sau megzti. Tada galvojau, kad aš taip negaliu, man trukdytų nenurinkti ir neišplauti indai, išmėtyti rūbai ir triukšmas.  Dabar manau, kad galėčiau. 
Šiandien noriu su jumis pasidalinti labai lengvu ir skaniu makaronų receptu. Mano vyrukai gali makaronus valgyti kasdien, todėl jei tik užmatau koki naują (ir greitą) receptą, būtinai jį išbandau.  Jei neturite po ranka mangoldų, vietoj jų galima naudoti špinatus.  

Makaronai su rikottos ir mangoldų padažu

• 2-3 geros saujos mangoldų lapų (galima ir su stiebais, bet aš ėmiau tik lapus)
• keli griežinėliai šoninės (šiaip aš visada skaičiuoju vidutiniškai po 1- 2 plonai supjaustytus griežinelius šoninės ir perku jau supjaustytą, nes pati taip supjaustyti nemoku)
• 1/3 stiklinės rikottos
• vienas nedidelis svogūnas, susmulkintas
• aliejus kepimui
• 2 v.š. sutarkuoto parmesano sūrio (arba džiugo sūrio)
• smulkiai nutarkuota (be baltos dalies) 1/2 citrinos žievelė
• žiupsnis rūkytos paprikos
• druska ir pipirai
• makaronai

Užvirkite didelį puodą vandens. Mangoldų lapus gerai nuplaukite. Įdėkite lapus į vandenį ir virkite kelias minutes, kol jie "nuvys". Išimkite juos (bet vandens iš puodo neišpilkite) įdėkite į dubenį su šaltu vandeniu. Nukoškite ir gerai atspauskite (atspauskite kuo daugiau skysčio). Smulkiai supjaustykite mangoldus.

Puode, kuriame virė mangoldai, išvirkite makaronus. 

Įkaitinkite orkaitę iki 180 C. Išklokite kepimo skardą kepimo popieriumi ir ant jo išdėliokite šoninės griežinėlius. Pašaukite į orkaitę ir kepkite, kol jis apskrus.
Įkaitinkite keptuvę su šlakeliu aliejaus ir pakepinkite svogūnus, o kai jie suminkštės įdėkite mangoldus ir įmaišykite. Dubenyje išmaišykite rikottą, parmesano sūri, citrinos žievelę ir prieskonius. Įmaišykite į mangoldus. 

Kai makaronai išvirs, nukoškite juos ir pasilikite 1 stiklinę vandens. 

Sumaišykite makaronus su mangoldais ir, jei reikia, įpilkite šiek tiek makaronų virimo vandens, kad šiek tiek praskiesti padažą. Įdėkite į lėkštę, ant viršaus padėkite šoninės griežinėlį ir pateikite. Skanaus

Įkvėpimas: Food52

Saldu - Nesaldu

Vasara baigėsi ir po truputį, nepastebimai reikia supakuoti ir išnešti vasaros aprėdus bei pakeisti juos šiltesniais. Aš esu iš tų, lėtai skubančių, todėl, nors jau rugsėjis į pabaigą, mano spintoje vis dar nemažai vietos užima vasariniai rūbai. Šiandien su drauge susitikome per pietus kavos ir aš su nuostaba žiūrėjau aplink - "heh... striukės, batai, šalikai" Ach, taip, juk jau ruduo...Galbūt todėl, kad ką tik grįžome iš Nidos, kur vis dar vasara,  +20, saulė ir šiltas vanduo, o galbūt todėl, kad šilumos niekad nebus per daug, bet tik šiandien suvokiau, kad jau laikas pradėti rudenį. 

Visą vasarą mano bloge karaliavo desertai, tortai, tortukai, saldumynai. O kodėl gi ne? Juk atostogos :-) ir patikėkit, dar turiu ne vieną receptuką padėjusi į juodraštį, bet dabar , manau, jau reikia pereiti prie kažko na, ... nesaldaus. 

Ne, mes nemitome visą vasarą vien desertais :-) Tiesiog naudojausi savo blogu ir per daug nesukau sau galvos dėl naujų receptų. Populiariausi receptai buvo makaronų patiekalai (nes mano vyrai juos dievina), vištiena, jūros gėrybės, risotto. 

Kartais užsuku į  Skonių Blogą, pasižvalgyti, kas ką gamina. Ankščiau pati dalinausi ten savo receptais, bet kaip dažnai būna... vieną kartą neturi laiko, kitą karta patingi ir galop užleidau šį reikalą. Būtent ten pamačiau šitų apetitingų paplotėlių receptą. Tiesa pasakius jei ne mangoldai (kur jau, kaip minėjau, yra mano šių metų atradimas) gal ir nebūčiau atkreipusi į juos dėmesio. BET, bet jie ten buvo ir VALIO. Užsukau pas Dailona į blogą ir man ten patiko. Patiko ir jos rašymo stilius ir  pats receptas. Ji rekomenduoja daryti iš karto dvigubą normą. Aš taip ir padariau. Bet jums patariu gerai pagalvoti prieš taip darant. Nes mes visus, ką galėjom, pavaišinę vistiek sunkiai įveikėme juos visus. Jie labai skanūs, bet ir labai sotūs. Buvau tokia alkana, kad maniau iš karto suvalgysiu 2 ar 3 :-) ...įveikiau tik vieną. Gal tai nuo salotų kiekio priklauso :-) (valgiau su gaiviomis agurkų salotomis). 

 Beje jie man labai priminė Megruli kchachapuri, kuriuos jau labai senai noriu pagaminti. Dabar jau privalėsiu ir juos pasigaminti. 

Paplotėliai su mangoldais

Tešla:

• 250 ml kefyro
• 50 ml pieno
• 2 a.š. sausų mielių arba 15-20 g šviežių mielių
• 1 kiaušinis
• 2 v.š. grietinės 
• 1 a.š. druskos
• 1 a.š. cukraus
• 500 g miltų

Įdaras:

• 250 g mangoldų
• 250 g sūrio mišinio (mozzarella, ricotta, feta, kietas fermentinis sūris)
• prieskoniai: druska, 5 pipirų mišinis, paprika, džiovinti česnakai ir svogūnai

Dar reikės sviesto, aptepti iškeptus paplotėlius.

Pieną (šiltą - 37-40 C), cukrų ir mieles suplakite greitkratyje arba kitame indelyje iki vientisos masės.

Visus tešlos ingredientus sudėkite į virtuvės kombaino indą ir minkykite 5 min., kol tešla taps elastinga. Suformuokite iš jos kamuolį ir įdėkite į aliejumi išteptą dubenį, uždenkite dangčiu (nesandariai) ir palikite maždaug valandai pakilti (tešla turėtu pakilti maždaug dvigubai). 

Tuo tarpu pasirūpinkite įdaru. 

Užvirkite didelį puodą vandens. Mangoldų lapus gerai nuplaukite. Įdėkite lapus į vandenį ir virkite kelias minutes, kol jie "nuvys". Išimkite į įdėkite į dubenį su šaltu vandeniu. Nukoškite ir gerai atspauskite (atspauskite kuo daugiau skysčio). Smulkiai supjaustykite mangoldus ir sumaišykite su sūrio mišiniu ir prieskoniais. Iš gautos masės suformuokite vidutinio dydžio rutuliukus (šiek tiek didesnius už graikišką riešutą). Įdėkite juos į šaldytuvą kol paruošite tešlą. 

Kai tešla pakils, ją lengvai, keletą kartų apminkykite ir padalinkite į 5 lygias dalys. Iš kiekvienos suformuokite rutulį ir tada jį priplokite, kad gautūsi toks lyg storas apvalus blynas. Į vidurį padėkite įdaro rutuliuką ir tada apgaubkite/apjuoskite jį tešla. Viršuje tešlą sujunkite. Gausis toks didelis tešlos kamuolys su įdaru viduje. Tada lengvai delnu jį suplokite, kad vėl gautūsi storas apskritas blynas ir su kočėlu jį šiek tiek iškočiokite, tiesiog paploninkite jį. Pakartokite su likusia tešla ir įdaru. 

Įkaitinkite orkaitę iki 200 C. Išklokite kepimo skardą kepimo popieriumi arba silikoniniu kilimėliu. Padėkite po 2-3 paplotėlius ant skardos. Kiekvieno viduryje padarykite po mažą skylute garams išleisti. Pašaukite į orkaitę ir kepkite apie 20 min., kol paplotėliai taps tamsiai auksines spalvos.  Išimkite juos iš orkaitės ir patepkite sviestu (šiek tiek, nedaug), padėkite viena ant kito ir uždenkite rankšluosčiu arba su apverstu dubeniu, kad jie liktų šilti, kol jus iškepsite likusius. Mes valgėme su daržovių salotomis. Dar labai skanu su sultiniu. Skanaus.

P.s. jie labai skanūs bet ir sotūs, todėl prieš kepant dvigubą normą gerai pagalvokite. 

Įkvėpimas: Dailona.livejournal.com

Malibu

Aš nelabai mėgstu vairuoti. Galbūt todėl, kad tai reikalauja susikaupimo, o gal todėl, jog kažkada paauglystėje aš vaikiškai svajojau apie tai, kad įsėsiu į mašiną į važiuosiu kur akys veda, pirmyn, tik pirmyn (visada buvo įdomu kiek toli nuvažiuočiau). Nesvarbu, vairuoti aš nemėgstu. Bet būna tokiu dienų, kai sėdi už vairo ir riedi. Pagarsini muziką iki tiek, kad negirdėtum savo minčių ir mėgaujuosi keliu. Ir tada atrodo, jog tu viską tu gali, tada dangus mėlynas, saulė skaisti, o žolė - žalia. Oi, visai pamiršau, dar dainuoji. Taip važiuoji, nieko negalvoji, viska gali ir dainuoji.  Kartais pagalvoju, kad gal taip reikėtų pradėti dieną. Kasdien.

Žiūriu į šitą tartą ir galvoju, kaip visgi senai aš jį gaminau. Buvo dar vasara (nesvarbu, kad ruduo dar tik keletą dienų, vasara jau išėjo) ir viskas atrodė, kad dar prieš akis. Vasara prabėga greitai, bet kažkodėl, kad ir kaip greitai ji bėgtų, visados atrodo, kad dar viskas priekyje. Dar visko bus, juk vasara. Aš gerai prisimenu dieną, kai aš jį gaminau. Buvau pakilios nuotaikos, nes  tai buvo pirmų kartų diena :-) Juk žinote, kokie jie būna jaudinantys... tie pirmi kartai.  Pirmą kartą kepiau mažus tartus,  pirmą kartą gaminau šokoladinį veliūrą ir purškiau su purkštuvu. Būta čia ko džiaugtis? :-) Oi, patikėkit, tikrai būta. Jei man kas prieš porą metų būtų pasakęs, kad aš  kažką panašaus darysiu, tai aš tiesiog suprunkščiau pfffff, ir pridurčiau "aha, tikrai..." :D Dabar kartais jaučiuosi taip, lyg mokinčiausi burtų. Ir, tiesą pasakius, nesinori to prarasti. Nesinori prarasti to magiško jausmo. 

O, tartas, tartas nuostabus. Sable tešloje slepiasi švelnios kriaušės, kurioms akcentą suteikia avietės. Viską vainikuoja švelnus kokosų musas, kuris yra kaip debesėlis, nutupęs netyčia ant tarto. Ir, kad jis nenuskristų, jį laiko pistacijų biskvitas, gan žemiškas skonis bet labai lengvas. 

Malibu tartas

Sudėtis:

• Sable
• avietės ir kriaušių confit
• kokosų musas
• pistacijų "samanos" 
• šokoladinis veliūras 

Pastaba: Išeiga: man išėjo 7  8 cm diametro tartai (iš viso gavosi 12 tartų, 10 kokoso musų, bet kriaušių confit pakako tik 7)

Sable tešla:

• 180 g šalto sviesto, supjaustyto kubeliais
• 98 g cukraus pudros
• 45 g migdolų miltų
• 398 g miltų
• žiupsnis druskos
• 71 g kiaušinių

Sviestą įdėkite į atvėsintą (palaikykite jį prieš tai šaldytuve) virtuvės kombaino indą (stenkitės jį kuo mažiau liesti rankomis (nebent jos pas jus ledinės) nes sviestas gan greitai minkštėja, o mums reikia tikrai šalto sviesto). Ant viršaus suberkite persijotą cukraus pudrą, druską, persijotus migdolų ir paprastus miltus. 

Su K formos lopetėle/priedu lėtai išmaišykite ingredintus, kol susiformuos trupiniai. Tada supilkite kiaušinių masę ir maišykite lėtai (mažu greičiu), kol tešla susijungs į kamuolį (iš pradžių trupiniai pasidarys didesni, tada tešla pradės jungtis ir galų gale susijungs į kamuolį, tada ir sustokite). 

Padalinkite tešlą į 2-3 dalis ir iškočiokite tarp dviejų kepimo popieriaus lapų iki maždaug 1 cm storio.  Įdėkite į šaldytuvą 30 min. 

Tuo tarpu paruoškite visus reikiamus rakandus, nes dirbti reikės gan greitai (na nebent pas jus virtuvėje šalta kaip šaldytuve). Taigi paruoškite tarto žiedus - aš naudojau 8 cm diametro, liniuotę, kočėlą, peilį, sausainių apvalią formą, mažesnę keliais cm už jūsų tarto formą. 

Išimkite tešlą iš šaldytuvo (imkite po viena dalį, ne viską iš karto) ir iškočiokite iki maždaug 2 mm storio lakštų. Tešla yra gan klusni ir ji neturėtu būti lipni. 

Atmatuokite su liniuote ir supjaustykite tešlą juostomis. Jų aukštis turi būti šiek tiek didesnis nei kepimo formos. Įstatykite jas į tartų formas ir suformuokite tarto sieneles  - juostos turi būti glaudžiai prigludusios prie sienų ir prie dugno. 

Išimkite sekančia tešlos dalį, iškočiokite ir išpjaukite su apvalių pjautuku (pvz. sausainių forma) dugną. Jis turi būti mažesnio diametro nei tarto forma, tam, kad tilptų į vidų (nes ten jau yra sienelės). Įdėkite dugną į formą ir atsargiai sujunkite su sienelėmis. Kai užbaigsite, su šakute pradurkite kelis kartus dugną (tam kad jis nedesiformuotų kepant orkaitėje). Man gavosi 12 tartų. 

Įdėkite tartus į šaldiklį valandai (arba ilgiau). Išimkite tartus iš šaldiklio ir su peiliu nupjaukite bortelius taip, kad jie būtų lygūs su forma. Darykite tai užtikrintai ir greitai, tada gausis lygiai. 

Įkaitinkite orkaitę iki 160-165 C. Sudėkite tartus į kepimo skardą ir pašaukite į orkaitę. Kepkite apie 15 min., kol tartai taps auksinės spalvos. Išimkite iš orkaitės ir palikite atvėsti kepimo formoje. Iškeptus tartus galima laikyti kelias dienas hermetiškai uždarytame inde, arba užšaldyti. 

Kriaušių confit:

• 5 g želatinos
• 50 g cukraus
• 8 g pektino NH
• 250 g kriaušių piure
• šviežios avietės

Želatinos lapelius  įdėkite į labai šaltą (tiesiog ledinį) vandenį ir palikite išbrinkti.

Cukrų sumaišykite su pektinu. Į puodą įdėkite 100 g kriaušių piure ir pašildykite iki 40 C. Įberkite cukrų su pektinu ir gerai išmaišykite. Virkite kol užvirs ir tada pavirkite dar apie 2 min. Nukelkite nuo ugnies ir įmaišykite likusia piure (150 g), o tada - gerai atspaustus želatinos lapelius. Gerai išmaišykite. 

Jei avietės didelės, suplėšykite jas į mažesnius gabaliukus ir įdėkite į tartą. Tai yra akcentas, o ne atskiras sluoksnis, todėl nepersistenkite. Ant viršaus užpilkite confit iki tarto kraštų ir įdėkite į šaldytuvo pilnai sustingti. 

Aš naudojau pistacijų samanos iš šito recepto. Yra dar vienas receptas, ir jei neklystu, jis yra A. Bachour. 

Pistacijų molekulinis biskvitas (samanos):

• 220 g pistacijų pastos
• 60 g migdolų miltų
• 180 g baltymų

Visus ingredientus gerai sublenderiuokite iki vientisos konsistencijos. Įpilkite į sifoną ir  užpildykite 2 kapsulėmis. Įdėkite į šaldytuvą 2 val.

Paruoškite popierinius kavos puodelius - su peiliu pradurkite (tiesiog pradurkite, nedarykite skylių) dugną keliose vietose. Pripildykite su sifonu tešla 1/3 puodelio ir įdėkite į mikrobangų krosnelę 45 sek. Išimkite, apverskite ir taip palikite atvėsti. 

Kokosų musas:

• 60 g pieno
• 25 g cukraus
• 40 g kokosų drožlių
• 7 g želatinos
• 170 g kokosų piure
• 20 g Malibu likerio
• 300 g grietinėlės

Želatinos lapelius  įdėkite į labai šaltą (tiesiog ledinį) vandenį ir palikite išbrinkti.

Į puodą sudėkite pieną, cukrų ir kokoso drožles.  Užvirkite, nuimkite nuo ugnies, uždenkite su dangčiu ir palikite pastovėti 5 min. Įmaišykite gerai atspaustus želatinos lapelius. Įmaišykite Malibu likerį.

Grietinėlę suplakite iki minkštos, purios konsistencijos, t.y. pusiau suplakite ją. Sumaišykite pieno ir kokosų mišinį su kokosų piure ir su grietinėle. 

Paruoškite silikoninę pusiau sferų arba spurgų formą, kurios diametras yra apie 8 cm. Padėkite formą ant kokio nors kieto pagrindo, pvz. lentelės. Musą įdėkite į konditerinį maišiuką ir pripildykite formas. Įdėkite į šaldiklį sušalti (apie 10 val.). 

Pastaba: Nesenai aptikau, kad muso receptas yra J. Martin.

Šokoladinis veliūras:

• 80 g balto šokolado
• 80 g kakavos sviesto
• raudonų dažų

Išlydykite baltą šokoladą ir kakavos sviestą. Darykite tai atskirai, nes jie turi skirtingas lydymosi temperatūras. Sumaišykite, įdėkite dažų (naudokite specialius riebaluose tirpstančius dažus. Skaičiau, kad kai kas naudoja ir paprastus, bet juos naudojant negali būti tikras dėl rezultato) ir gerai sublenderiuokite. Darbine temperatūra yra 40 C.  Išimkite kokoso musą iš šaldiklio ir iš formos, padėkite ant grotelių. Įpilkite masę į dažų purkštuvą ir nupurkšite kokoso musą (dėl purškimo vietos patariu - arba padaryti purškimui "kamerą" iš didelės dėžes, arba purkšt lauke. Dar galima bandyti ta daryti dušo kabinoje, prieš tai ją kiek įmanoma uždengus popieriumi arba plėvele). Purkšite maždaug iš 25-30 cm atstumo. 

Surinkimas:

Ant tarto padėkite kokoso musą, į vidų sudėkite pistacijų "samanas". Įdėkite į šaldytuvą kelioms valandoms, kad musas atitirptų. Pateikite. Skanaus. 

Įkvėpimas: Andy Chef

Šis bei tas...

Jau senai norėjau parašyti apie "Thierry" kepyklą. Iš tiesų, įspūdžiais reikia dalintis iš karto, kol jie dar švieži. Juk bandeles valgote iš karto, o ne po savaitės, kai surandate jas paslėptas spintelėje. Bet aš juk taip paprastai negaliu. O ne. Man reikia paprastus dalykus padaryti sudėtingesniais (na arba atvirkščiai, kaip kada taip sakant). Aš sugalvojau, kad būtų gerai prie atsiliepimo pridėti dar koki tam tinkama receptą. Norėjau nusipirkti jų kruasanų, namuose pasigaminti super skanų sumuštinį ir pasidalinti su jumis jo receptu. Na argi būtų ne puiku? Būtų. Bet turėti planų - dar ne viskas. Planas be terminų ir kontrolės lieka tik planu.

Ir štai per savo gimtadienį nusprendžiau susiimti. Nusprendžiau, kad tai ir bus ta diena, gardaus kruasano diena. Iš ryto nuvežiau mažių į darželį, nuvažiavau, nusipirkau išsvajotų šviežių kruasanų. Užėjau į parduotuvę ir gimtadienio proga sau nusipirkau suknelę iš serijos "nežinau kur ją užsidėsiu, bet aš sau tokia graži su ja". Ekspromtu su drauge dar kavos išgėrėme...dar į maisto parduotuvę užsukau... Žodžiu, kol grįžau namo, jau buvo ne vėlyvų pusryčių metas, o vėlyvų pietų... Sumuštinį aš, aišku, padariau :-) bet atsipeikėjau tik kai jį gardžiai sušlamščiau - ech vėl nenufotografavau. Na nieko, kruasanų nupirkau daug, dar vieną vakare padarysiu  ir vyras gražiai nupaveiksluos - pagalvojau sau.  Bet vakare buvo šeimos vakarienė - tortas, žvakės ir gražus oras ir dar visko daug... žodžiu neturiu aš tu nuotraukų :-) beje - eilinį kartą. O šiandien iš ryto pagalvojau, kad būtent šiandien aš parašysiu apie "Thierry" kepyklėlę ir nesvarbu koks receptas bus šalia. Tiesiog atėjo tą dieną.

Aš nesu kepyklėlių žmogus ir jei manęs draugė nepakviestų kavos per savo mamadienį, tai tikriausiai dar ilgai nieko nežinočiau apie "Thierry".

"Labas, šiandien busiu Šiaurės miestelyje, tai gal kavos ir maža degustaciją "Thierry kepykeleje"  (maža degustacija - tai kai paimi veik viską, ko nori akys bei leidžia skrandis ir ragauji - autoriaus pastaba).

"Emm kodėl gi ne, gerai kad šiandien nepusryčiavau" (o dar gerai, kad po to turėjau paskirtą pasimatymą su dantistu ir daugiau tą dieną negalėjau nieko valgyti).

Pasakysiu iš karto, "Thierry" kepyklėlė man patiko. Ir štai kodėl - (Žiūrėti nuotrauką apačioje) :-)

Mus pasitiko spalvinga, džiaugsminga ir apetetinga vitrina. Sekundei pasijaučiau kaip vaikas, staiga atsidūręs saldainių krautuvėlėje. Oi, palaukite, bet aš ir buvau saldumynų krautuvėlėje, tik tai buvo kepykla. Ne butikas ir ne desertine, prancūziška kepyklėlė, be jokiu super duper pažadų ir neišsipildžiusių lūkėsčių. Prie kavos ragavome kruasanus, macaronsus, pyragaitį su pistacijomis, eklerą su juodais serbentais ir canele su romu ir vanile.

Kruasanai mums labai patiko, traški plutelė ir minkštas korėtas vidus. Skanus vieni, bet taip ir prašosi konvertuojami į sumuštinį. Macarons'as buvo skanus, bet gal šiek tiek jam trūko skonio. Užsimerkusi tikrai nepasakyčiau koks jis, gal tik kad uogų ir tiek. Eklerai, ach eklerai, buvo švieži ir net labai teisingi. Paprastas, bet skanus juodųjų serbentų įdaras ir labai ryški, viliojanti glazūra. Tikrai kartočiau.  Pyragaitis su pistacijomis šiek tiek šlubavo. Būtent dėl pistacijų ir šlubavo - visgi norėtųsi, kad jos jaustųsi. Canele nenustebino, o gaila... tiesa pasakius tikėjausi, kad prancūziškoje kepykloje ji bus teisinga. Buvo minkšta ir man tuo viskas pasakyta. 

Kas mane nustebino, tai tas, kad per pietus ten buvo beveik tuščia. Ok, gal ne visi nori desertų vietoje pietų, bet jie turi ir nesaldžių kepiniu bei salotų. Taigi kodėl?

Šiandien noriu jums parodyti porą kepinių iš serijos "aš tave sulipdžiau iš to kas buvo, o tada kas gavosi tą ir pamilau". 
Tiesiog, nežinau kaip jums, bet man gaminant tortus dažnai lieka šiokių tokių likučių, kuriuos aš be abejo vis sukišu į šaldiklį (taip sakant, nusiunčiu į ateitį, kur jų būtinai, būtinai prireiks). Galų gale ateitis ateina :-) ir kažkas iš tų likučių gimsta. 

Taigi pristatau jums:

Tortas " Penktadienio burbuliukai" 
Pavadinau jį taip žaismingai, nes jis man primena mano mergaites, lengvumą, gera laiką kartu. Sudėtis paprasta - biskvitas ir šampano musas iš čia, pasiflorų cremeau iš čia. Apipurškiau veliūru ir papuošiau biskvito samanomis bei lengvu vaniliniu kremu. Skonis tikrai nenusileidžia originalui. 

O, čia gaivusis Teo, arba kas iš jo liko. O liko padas ir šokoladinis musas, pridėjau ploną sluoksnį pasiflorų cremeau ir vanilinį musą. Kitą kartą sumažinčiau šokoladinio muso kiekį ir vanilinį musą pakeisčiau balto šokolado musu arba balto šokolado ir laimo musu, hmmm o gal net kokosiniu musu. 

Tokie tortai yra labai smagus:) nes niekada nežinai kas gausis, savotiška staigmena (kas kart) :) o kas gi nemėgsta staigmenų?