Kalėdos šiemet atėjo ankščiau, arba Olivier Bajard konditerijos mokymai VILNIUJE.

Kalėdos. Visada jų laukdavau, man tai buvo ypatinga šventė. Galbūt todėl, kad tai stebuklų metas, o aš labai noriu tikėti stebuklais. Tas neapčiuopiamas jausmas, kad viskas, ką darai, turi prasmę ir viskas aplinkui turi dar vieną kažkokią paslėptą prasmę, visas pasaulis turi būtinai gerą, papildomą prasmę. Ore lyg skraidytų nematomi muilo burbuliukai ir tu tuoj tuoj juos pamatysi. 

Bet kartais atsitinka gyvenime taip, kad nustoji laukti Kalėdų.

Tada Kalėdos pačios ateina pas tave ir jos nelaukia gruodžio 25 dienos.  

Kai išgirdau, kad pas mus planuoja atvažiuoti Olivier Bajardas - vienas žinomiausių Prancūzijos šefų - konditerių,  labai apsidžiaugiau. Buvo sunku tuo patikėti, visados tyliai pasvajodavau nuvažiuoti pas jį į mokyklą, bet tai kol kas atrodė labai abstraktu ir net gal nerealu. O čia tokia galimybė - O. Bajardas pas mus Lietuvoje. Jis turi Prancūzijos konditerio titulą (MOF Patissier) ir pasaulio čempiono titulą (Champion du Monde des Metiers du Dessert), savo konditerijos meno mokyklą (kuri garsėja kaip viena geriausių) ir kelis desertų butikus, taip pat yra išleidęs labai gerą konditerijos knygą "Les Ateliers Sucres d'Olivier" (už kurią, beje, gavo apdovanojimą is Melleur Ouvrier de France (MOF). 

Aš labai, labai laukiau šių mokymų ir dabar jums papasakosiu kaip gi viskas buvo. 

Mokymus organizavo Daiva Mikšiūnienė ir jie vyko jos naujoje (erdvioje ir labai jaukioje) studijoje. Apie Daivą jau ne kartą čia rašiau, nes  dalyvavau jos mokymuose ir ji mane labai daug ko išmokė. Tiesa pasakius, pasimokyti pas O. Bajardą buvo viena jos svajonių ir aš labai džiaugiuosi, kad jį išsipildė. 

Mokymai truko 3 dienas (penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį). Ponas O. Bajardas atskrido dieną prieš, nes norėjo pats dalyvauti pasiruošime. Jis padėjo viską paruošti ir susverti. Galbūt manote, kad per mokymus buvo visas tuzinas padėjėjų ir asistentų? Ne. Jis viska darė pats. Viskas vyko kaip iš natų... jokio skubėjimo, streso. Ir dar ką noriu pastebėti - darbas buvo suorganizuotas taip, kad panaudoti kuo mažiau indų (todėl jų beveik nereikėjo plauti). Jokiu nereikalingų judėsių. 

Tai buvo visiškai kitokie mokymai, nei aš dalyvavau ar girdėjau iki šiol. Ponas O. Bajardas norėjo mus supažindinti su savo filosofija, išmokyti mus ne tik gaminti, bet ir mastyti kitaip. 

Svarbiausia yra skonis. Desertas turi būti pagamintas iš aukščiausios kokybės ingredientų, kuriuos reikia skrupulingai atrinkti. Viską reikia tikrinti ir ragauti (tai liečia ir ingredientus). 

Mokymų programa buvo padalinta į 3 dalis. Pirma diena  buvo skirta citrusiniams skoniams, antra diena - šokoladui, o trečia  - egzotiniams vaisiams. 

Kasdien po mokymu vyko degustacija. Ragaudavome tai, ką ta dieną pagamino O. Bajardas. Ir tai buvo puiku. Nes jei nori pajusti skonį, tai geriausia ragauti iš karto, o ne laukti trečios dienos ir ragauti tada visų gaminiu po gabaliuką (kaip po 3 gabaliuko tu jau realiai nesupranti ką ir ragauji, panašiai kaip kvepalų parduotuvėje po 3 kvapo jau nustoji užuosti naujus). Pagaminome - paragavome - įvertinome ir aptarėme. Tai buvo taip kitaip nei viskas kas buvo iki šiol. Tai buvo teisinga. 

Kiekviena mokymų diena buvo irgi padalinta į 2 dalis. Iš pradžių O. Bajardas gamino ir aiškino, po to buvo dar teorijai skirta laikas, per kurį O. Bajardas ne tik paaiškindavo mums teoriją (kuri kartais mums atrodydavo kaip aukštoji matematika) bet ir paklausinėdavo mūsų (kas buvo labai gerai, nes priversdavo pajudinti smegenis ir suprasti, o ne tiesiog užsirašyti informaciją). 

Tai nuotraukos iš pirmos dienos. Kaip jau minėjau, ji buvo skirta citrusiniams skoniams. Programoje buvo: Le Limoncello (smėlinis pagrindas, citrusinis kremas, citrusinis biskvitas, braškių coulis, citrinų musas ir braškių chantilly), Citrusinis tartas su braškių coulis ir Nuga Zefyras citrinų-braškių. 

Skoniai pasakiški. Labai patiko tarto tešla, labai gražiai iškepė (be jokiu aklų kepimų su svoriais) ir ilgai išliko traški. Desertų skoniai labai ryškūs, manau tai todėl, kad O. Bajardas naudoja gan mažai cukraus. Zefyrai labai švelnūs ir tiesiog tirpo burnoje. 

Antra diena buvo skirta šokoladui. 

O. Bajardas pasakojo kaip renkasi ingredientus ir šokoladą (beje, jis renkasi juoda kartu šokoladą). Jis nėra ištikimas vienam tiekėjui, visada ragauja ir ima tik tuomet, jei skonis jam patinka, nes tas pats šokoladas gali turėti skirtingą skonį, priklausomai nuo derliaus. Daug ingredientų jis gamina pats, pvz. praline, riešutų pastas, marcipaną... ir tik tiek, kiek reikia tam kartui (tam kad išsaugoti kuo daigiau skonio). 

Antros dienos programoje buvo: Juodas princas (šokoladinis smėlinis pagrindas, šokoladinis dakuaz, šokoladinis musas, šokoladinis chantilly ir šokoladinis dekoras), L'Ecureuil (voverės) ( šokoladinis dakuaz, lazdyno riešutų traškutis, šokoladinis musas, kremas diplomatas, šokoladinis dekoras), Tarte fondant Chocolat (šokoladė smėlinė tešla, šokoladinis kremiu, minkštas šokoladinis biskvitas), šokoladinis macarons. 

O. Bajardas mus supažindino su tikru prancūziškų macarons, jų skonis kordinaliai skiriasi nuo tų macarons, kuruos mes valgome čia. Jie yra lengvesni, mažiau saldūs, jų išvaizda gali šlubuoti, bet jie 100 proc. verti nuodėmes. 

Dažnai, kai kalba eina apie šokoladinius tortus ar desertus, tenka girdėti, kad "jis yra sunkus, per daug saldus". Paragavus O. Bajardo šokoladinių tortų atrodo, kad atsikandai debesėlio, kokie jie lengvi. Mane sužavėjo Tarte fondant Chocolat, labai  patiko karamelizuotos kakavos pupelės. Merginos negailėjo komplimentų L'Ecureuil (voverės), labai patiko kremas su praline. 

Trečia diena buvo skirta egzotiniams vaisiams bei desertams stiklinėse. Daugelio prašymu O. Bajardas į programą papildomai įtraukė dar ir Pavlovos kepimo technologiją. 

Programoje buvo: L'Exotique (Egzotika) (smėlinė tešla, egzotinių vaisių musas, kokosinis biskvitas, egzotinių vaisių coulis, vanilinės chantilly), Verrine Riz au Lait de coco- coulis de fruits et ananas frais (egzotinių vaisių coulis, kokosinis ryžių pudingas, vanilinis chantilly, ananaso gabaliukai), Egzotinių vaisių macarons. 

Man labai patinka ananasai, todėl mane tiesiog sužavėjo L'Exotique tortas. Desertai taurėje atrodė įspūdingai ir dingo akimirksniu. Macarons su migdolų pasta bei egzotiniais vaisiais buvo labai įdomaus skonio, lengvi, sodrūs bei gaivūs. 

Per teorinę dalį O. Bajardas mus mokė kas yra geras vaisinis musas ir kaip jį apskaičiuoti. Buvo be galo įdomu. 

Nenumaldomai artėjo mokymų pabaigos laikas. Taip norėjosi, kad laikas sulėtėtų. Kad dar šiek tiek, dar truputį...

Deja, jis baigėsi ir atėjo laikas atsisveikinti. Norėjome, kad O. Bajardas parsivežtų namo gabaliuką Lietuvos, gabaliuką mūsų visų, todėl padovanojome jam mūsų lietuviškos juodos duonos, mūsų Džiugo bei medaus. Jis pažadėjo grįžti. Mes lauksime. 

Kursai man labai patiko, tai buvo neįkainojama patirtis ir aukso vertės žinios. Dabar beliko tik gaminti, gaminti, gaminti. Viską reikia išbandyti, prisijaukinti receptus. 

Labai ačiū Daivai Mikšiūnienei už galimybe mokytis iš geriausio.