Šis bei tas...

Jau senai norėjau parašyti apie "Thierry" kepyklą. Iš tiesų, įspūdžiais reikia dalintis iš karto, kol jie dar švieži. Juk bandeles valgote iš karto, o ne po savaitės, kai surandate jas paslėptas spintelėje. Bet aš juk taip paprastai negaliu. O ne. Man reikia paprastus dalykus padaryti sudėtingesniais (na arba atvirkščiai, kaip kada taip sakant). Aš sugalvojau, kad būtų gerai prie atsiliepimo pridėti dar koki tam tinkama receptą. Norėjau nusipirkti jų kruasanų, namuose pasigaminti super skanų sumuštinį ir pasidalinti su jumis jo receptu. Na argi būtų ne puiku? Būtų. Bet turėti planų - dar ne viskas. Planas be terminų ir kontrolės lieka tik planu.

Ir štai per savo gimtadienį nusprendžiau susiimti. Nusprendžiau, kad tai ir bus ta diena, gardaus kruasano diena. Iš ryto nuvežiau mažių į darželį, nuvažiavau, nusipirkau išsvajotų šviežių kruasanų. Užėjau į parduotuvę ir gimtadienio proga sau nusipirkau suknelę iš serijos "nežinau kur ją užsidėsiu, bet aš sau tokia graži su ja". Ekspromtu su drauge dar kavos išgėrėme...dar į maisto parduotuvę užsukau... Žodžiu, kol grįžau namo, jau buvo ne vėlyvų pusryčių metas, o vėlyvų pietų... Sumuštinį aš, aišku, padariau :-) bet atsipeikėjau tik kai jį gardžiai sušlamščiau - ech vėl nenufotografavau. Na nieko, kruasanų nupirkau daug, dar vieną vakare padarysiu  ir vyras gražiai nupaveiksluos - pagalvojau sau.  Bet vakare buvo šeimos vakarienė - tortas, žvakės ir gražus oras ir dar visko daug... žodžiu neturiu aš tu nuotraukų :-) beje - eilinį kartą. O šiandien iš ryto pagalvojau, kad būtent šiandien aš parašysiu apie "Thierry" kepyklėlę ir nesvarbu koks receptas bus šalia. Tiesiog atėjo tą dieną.

Aš nesu kepyklėlių žmogus ir jei manęs draugė nepakviestų kavos per savo mamadienį, tai tikriausiai dar ilgai nieko nežinočiau apie "Thierry".

"Labas, šiandien busiu Šiaurės miestelyje, tai gal kavos ir maža degustaciją "Thierry kepykeleje"  (maža degustacija - tai kai paimi veik viską, ko nori akys bei leidžia skrandis ir ragauji - autoriaus pastaba).

"Emm kodėl gi ne, gerai kad šiandien nepusryčiavau" (o dar gerai, kad po to turėjau paskirtą pasimatymą su dantistu ir daugiau tą dieną negalėjau nieko valgyti).

Pasakysiu iš karto, "Thierry" kepyklėlė man patiko. Ir štai kodėl - (Žiūrėti nuotrauką apačioje) :-)

Mus pasitiko spalvinga, džiaugsminga ir apetetinga vitrina. Sekundei pasijaučiau kaip vaikas, staiga atsidūręs saldainių krautuvėlėje. Oi, palaukite, bet aš ir buvau saldumynų krautuvėlėje, tik tai buvo kepykla. Ne butikas ir ne desertine, prancūziška kepyklėlė, be jokiu super duper pažadų ir neišsipildžiusių lūkėsčių. Prie kavos ragavome kruasanus, macaronsus, pyragaitį su pistacijomis, eklerą su juodais serbentais ir canele su romu ir vanile.

Kruasanai mums labai patiko, traški plutelė ir minkštas korėtas vidus. Skanus vieni, bet taip ir prašosi konvertuojami į sumuštinį. Macarons'as buvo skanus, bet gal šiek tiek jam trūko skonio. Užsimerkusi tikrai nepasakyčiau koks jis, gal tik kad uogų ir tiek. Eklerai, ach eklerai, buvo švieži ir net labai teisingi. Paprastas, bet skanus juodųjų serbentų įdaras ir labai ryški, viliojanti glazūra. Tikrai kartočiau.  Pyragaitis su pistacijomis šiek tiek šlubavo. Būtent dėl pistacijų ir šlubavo - visgi norėtųsi, kad jos jaustųsi. Canele nenustebino, o gaila... tiesa pasakius tikėjausi, kad prancūziškoje kepykloje ji bus teisinga. Buvo minkšta ir man tuo viskas pasakyta. 

Kas mane nustebino, tai tas, kad per pietus ten buvo beveik tuščia. Ok, gal ne visi nori desertų vietoje pietų, bet jie turi ir nesaldžių kepiniu bei salotų. Taigi kodėl?

Šiandien noriu jums parodyti porą kepinių iš serijos "aš tave sulipdžiau iš to kas buvo, o tada kas gavosi tą ir pamilau". 
Tiesiog, nežinau kaip jums, bet man gaminant tortus dažnai lieka šiokių tokių likučių, kuriuos aš be abejo vis sukišu į šaldiklį (taip sakant, nusiunčiu į ateitį, kur jų būtinai, būtinai prireiks). Galų gale ateitis ateina :-) ir kažkas iš tų likučių gimsta. 

Taigi pristatau jums:

Tortas " Penktadienio burbuliukai" 
Pavadinau jį taip žaismingai, nes jis man primena mano mergaites, lengvumą, gera laiką kartu. Sudėtis paprasta - biskvitas ir šampano musas iš čia, pasiflorų cremeau iš čia. Apipurškiau veliūru ir papuošiau biskvito samanomis bei lengvu vaniliniu kremu. Skonis tikrai nenusileidžia originalui. 

O, čia gaivusis Teo, arba kas iš jo liko. O liko padas ir šokoladinis musas, pridėjau ploną sluoksnį pasiflorų cremeau ir vanilinį musą. Kitą kartą sumažinčiau šokoladinio muso kiekį ir vanilinį musą pakeisčiau balto šokolado musu arba balto šokolado ir laimo musu, hmmm o gal net kokosiniu musu. 

Tokie tortai yra labai smagus:) nes niekada nežinai kas gausis, savotiška staigmena (kas kart) :) o kas gi nemėgsta staigmenų?