Pavlova. Kodėl? Nes sninga.

Pavlova - tai gabaliukas dangaus, kuris tiesiog nukrito pas mus į žemę (net ne nukrito, o nusileido) be jokios aiškios priežasties, nebent mus džiuginti. Kadangi žmogus vis bando išrasti dviratį (nors, gal teisingiau būtų sakyti ratą, nes nuo jo reiktų pradėti) tai dabar tapo populiaru pavlova vadinti morengą su kremu ir uogomis. Tai labai skanu, bet tai ne pavlova. Pavlovos plutelė yra traški, o vidus minkštutėlis ir purus. Pateikta su lengvu kremu (pvz. grietinėlės ir philadelphia sūrio arba mascarpone) ir gaiviomis uogomis (arba uogų padažu), ji tirpsta burnoje. That's the way I like it. Pavlova dažnai priskiriama prie vasaros desertų (nes lengva, gaivi ir su uogomis), bet man patinka pavlova kai sninga. Kai dangus lėtai, dideliais puriais gabaliukais leidžiasi ant žemės. Kažkada labai  senai, gal prieš 100 metų lankiau jodinėjimą. Vieną žiemos dieną nuvažiavau aplankyti žirgų, neplanavau jodinėti. Tiesiog norėjau pabūti žirgyne. Bet viskas susikloste taip, kad su nedidelė grupe išjojome į laukus. Buvo daug sniego, miškas ir laukai atrodė pasakiškai gražiai. Niekas nenorėjo kalbėti, visi tylėdami grožėjosi gamta. Visi kartu, bet kiekvienas pats su savim. Kartais tik pasigirsdavo tylus murmesys. Mes dalinomės emocija su žirgais,  tyliai, pasilenkus šiek tiek į priekį, kad tik žirgas girdėtų. Grįžtant namo pradėjo snigti. Tiesiog iš dangus pradėjo kristi dideli gabalai pūkų. Labai lėtai ir tyliai. Jokio vėjelio, tik snaigės, daug snaigių... Matomumas suprastėjo iki poros metrų į priekį. Vienu metų vienas žirgas pasileido lėkti. Dar porą akimirkų ir, kol spėjome apsižiūrėti, lėkė visi. Visi išlėkė į sniegą. Kažkur. Nemačiau kitų, tik girdėjau dundesį. Žirgai lėkė namo. Pamenu, kad apie tai pagalvojau ir nusiraminau. Mes lekiame namo. Ta laisvė kai nieko negalvoji, o tiesiog esi. Kai žirgas tave kaip vėjas neša per tyrą baltą spalvą. Nepamenu kaip sustojau. Gal netoli žirgyno sustabdžiau žirgą, o gal jis pats pristabdė prie namų. Trenerė barėsi, kad leidome pasileisti žirgams, bet visi tyliai dirbo prie žirgų ir nieko nesakė. Manau, kad mintimis buvome vis dar tame lauke. Prieš išeinant vaišinau savo draugą morką ir tyliai šnabždėjau "ačiū".

Mėgstu pagaminti pavlova kai iškrenta sniegas. Mėgstu prisiminti tą lauką ir tai, ką ten patyriau. 

Pavlova

• 6 baltymai
• 150 g cukraus
• 100 g cukraus pudros
• 6 a.š. krakmolo

Į karščiui atsparų indą įdėkite  cukrų (cukraus pudrą palikite) bei baltymus ir sumaišykite. Kaitinkite nuolat maišant garų vonelėje kol baltymai pasieks 50 C ir cukrus visiškai ištirps. Įpilkite baltymus į virtuvės kombaino indą ir plakite vidutiniu greičiu keletą minučių (apie 5 min. tai tikrai) kol masė taps blizgi ir tvirta (laikys formą). Tuo tarpu sumaišykite cukraus pudrą su krakmolu ir persijokite. Švelniai su mentele įmaišykite persijotą cukraus pudrą su krakmolu į baltymus. 

Įkaitinkite orkaitę iki 90 C. Ant kepimo popieriaus lapo nubrėžkite 20-23 cm diametro apskritimą ir padėkite lapą ant kepimo skardos. Įdėkite baltymų masę į apskritimą ir suformuokite "vulkaną" su nedideliu krateriu viduje (vietą kremui). Pašaukite į orkaitę ir kepkite apie 2-3 val., priklausomai nuo "vulkano" dydžio. Aš palieku ataušti pavlovą orkaitėje. 

Į "vulkaną" sudėkite kremą, aš naudojau šitą sūrio kremą, bet puikiai tiks ir tiesiog grietinėlė. Viršų papuoškite mėgstamomis uogomis. Skanaus.