Oras už lango man nepatinka, bet vasara tai tikrai ne metas liūdėti, todėl šis postas bus apie tai kas man patinka. Apie tai kas yra gerai ir apie tai kas verčia per lietų eiti į lauką.
Jau kurį laiką mes su mama vis tyliai pasvajodavome apie tai, kad vėl reikėtų auginti vištas (vėl nes kiek save mažą prisimenu, visados turėdavome šita džiaugsmą. Bet tai buvo 20 a., atėjo 21 a. ir vištų nebeliko). Kasmet mes vis garsiau apie tai pasvajodavome ir šiemet jau tikrai labai garsiai pranešėme šeimai apie savo ketinimą auginti būrelį vištų ir gaidį. Šiaip, jei auginti vištas vien dėl kiaušinių, tai gaidys nereikalingas, jis tada tampa na... kaip pasakė vieną vyresnio amžiaus motera - darmojedu (suprask veltėdis) bet mes kažkaip pagalvojom, kad tegul geriau jau būna tas gaidys, net jei jis bus veltėdis, nes vištos be gaidžio - tai labai liūdna istorija.
Kai kažką nusprendi, tai tada viskas vystos palyginus tikrai greitai (na taip - 3 metai kalbos, mėnesiukas veiksmo ir prašom, štai jums ir vištos). Vištidę pastate mano vyras. Pastatė taip, kad nepasakysi jog tai pirmas jo statytas tokio tipo statinys. Tai puiki vištidė su visais patogumais (tiek vištoms tiek mums).
Aptvėrėm šiek tiek žemės, kad jos galėtų laisvai vaikščioti ir vieną šeštadienio rytą pas apsigyveno 10 vištų ir gaidys (pirmą mėnesį tas gaidys nelabai kuo skyrėsi nuo vištų, kas mane, tiesą pasakius, šiek tiek linksmino, kaip ir jo mokymasis giedoti beje). Jos greitai tapo tikru traukos objektu, nes pasitaikė labai linksmos ir komunikabilios vištos. Viena, kuriai sunkiau sekas bendrauti su savo draugėmis, kai tik mus pamato, bėga ir tiesiog skundžiasi (kaip mažas vaikas) kitomis vištomis ir prašo užtarimo. Kita ateina ir prašo ją paglostyti (taip, paglostyti. Mielai tupia ant rankų). Visos dėl žirnių gatavos šokti gulbių ežerą arba šiaip, bet ką padaryti ir labai nusivilia, jei ateini be žirnių. O gaidys, jis visai ne veltėdis, jis gražiai gieda ir gano tas savo vištas :-) prižiūri, auklėja ir gina - tiesiog gražu stebėti.
Aptvėrėm šiek tiek žemės, kad jos galėtų laisvai vaikščioti ir vieną šeštadienio rytą pas apsigyveno 10 vištų ir gaidys (pirmą mėnesį tas gaidys nelabai kuo skyrėsi nuo vištų, kas mane, tiesą pasakius, šiek tiek linksmino, kaip ir jo mokymasis giedoti beje). Jos greitai tapo tikru traukos objektu, nes pasitaikė labai linksmos ir komunikabilios vištos. Viena, kuriai sunkiau sekas bendrauti su savo draugėmis, kai tik mus pamato, bėga ir tiesiog skundžiasi (kaip mažas vaikas) kitomis vištomis ir prašo užtarimo. Kita ateina ir prašo ją paglostyti (taip, paglostyti. Mielai tupia ant rankų). Visos dėl žirnių gatavos šokti gulbių ežerą arba šiaip, bet ką padaryti ir labai nusivilia, jei ateini be žirnių. O gaidys, jis visai ne veltėdis, jis gražiai gieda ir gano tas savo vištas :-) prižiūri, auklėja ir gina - tiesiog gražu stebėti.
Po mėnėsio (gal net pusantro) jos pradėjo dėti kiaušinius. Iš pradžių po vieną, tada po du, dabar deda 6-8 mažus ar didesnius kiaušinius per dieną.
Iš pradžių gal buvo net šiek tiek gaila juos valgyti :-) bet valgyti naminių vištų kiaušinius (ypač savo vištų) yra gėris. Ta šių laikų prabanga žinoti ką dedi į burną sau ir vaikui.
O žinote kas dar man patinka? Man patinka mūsų nedidelis darželis, kuriame auga visko po truputį (šiemet net keletas artišokų auga). Patinka jame dirbti, kai yra ūpo ir nuotaikos, nes niekas taip nepravalo galvos, kaip darbas darže. Patikėkit. Stresas darbe? Galva ūžia? Atvažiuokit, suorganizuosiu ravėjimo dirbtuves. Išravėsit piktžolės ir pašviesės galva :-).
Man patinka, kad vasaros meniu didžiąją dali sudaro tai, ką patys išauginame. Daržas diktuoja tai, kas atsiduria mūsų lėkštėse. Dabar prasideda cukinijos ir tai puiki proga pasmaguriauti cukinijos žiedais. Taip žiedais. Tai labai lengvas, gardus ir šiaip laikomas net delikatesiniu, patiekalas. Mums jis labai, labai patinka, todėl rekomenduojame išbandyti.
Įdaryti cukinijų žiedai
- cukinijos žiedai (pageidautina su mažom cukinijom, nes taip skaniau) su koteliais
- ricotta
- mozzarella sūris
- cheddar sūris
- fetos sūris
- druska ir pipirai
- kiaušiniai
- duonos trupiniai arba džiuvėsėliai
- miltai
- aliejus kepimui
Cukinijos žiedus švelniai išplaukite su labai šaltu vandeniu. Jei norite, išimkite piestelę (aš išimu).
Dubenyje sumaišykite ricotta bei mozzarellos, cheddar bei fetos sūrį (maišykite pagal skonį kaip jums patinka, aš maišau beveik lygiom dalim cheddar ir mozarellos sūrį, daug ricottos ir šiek tiek fetos dėl skonio) iki vientisos masės.
Paruoškite tris plačius indus/dubenys. Į vieną įberkite miltus, į kitą - šiek tiek suplaktus su druska ir pipirais kiaušinius, o į trečią duonos trupinius arba džiūvesėlius.
Švelniai praskleiskite žiedus ir prikimškite į juos sūrio mišinio.
Įkaitinkite keptuvę su aliejumi (aš nepilu daug aliejus, tik tiek, kad beveik užengtų keptuvės dugną).
Iš pradžių apvoliokite cukinijų žiedus miltuose, tada panardinkite kiaušinių masėje ir tada apvoliokite duonos trupiniuose. Įdėkite į keptuvę ir apkepkite iš abiejų pusių ant vidutinės ugnies. Išimkite ir pateikite. Skanaus
Super super, koks namelis. Tikra svajonė:)
ReplyDeleteaciu labai :)
Delete