Pasaka be galo - mielinė tešla. Pica iš didžiosios raidės.

Viskas prasidėjo nuo picos. Nors ne, viskas prasidėjo nuo reklamos, bet ir tai galbūt ne tiesa...Tada gal taip, pasakysiu moteriškai :)  - Viskas tiesiog taip susiklostė :) ir pasaka apie mielinę tešlą tęsiasi. Iš tikrųjų amerikietiška istorija. Kai tau atrodo, kad jau pabaiga, staiga išeina dar viena knyga arba filmo serija. :)

Galbūt gerai turėti tokį didelį pasirinkimą. Juk, jei yra tiek būdų mielinei tešlai gaminti, kurią iš esmės sudaro mielės, miltai, vanduo ir druska, tai kas tada dar įmanoma. Iš atminties išplaukia frazė - kasdien pažink kažką naujo, važiuok į darbą kitu keliu, pažiūrėk į daiktus kitu kampu... Tai štai, šiandien bus dar vienas būdas kaip pagaminti mielinę tešlą.

Pica, iš esmės, tai ta pati duona. Na gerai, duonos paplotėlis su padažu, sūriu ir mėsa (arba su žuvimi, vištiena, grybais ir daržovėmis - pasirinktinai) pateikiamas karštas, bet skanus ir šaltas. 

Mano šeima mėgsta picą, bet tai nėra mūsų kasdienis maistas. Ne todėl, kad ji priskiriama prie "nesveiko" maisto... Na žinote, tešla, daug sūrio (riebalų), daug kalorijų (ale sumuštinyje  nėra kalorijų :D ) o todėl, kad nenoriu kad ji nusibostų.

Kas yra svarbiausia picoje? BALANSAS. Plonas ir traškus padas ir lengvas bei gardus įdaras. Čia vadovaujuosi paprasta taisykle - mažiau yra daugiau. Kuo mažesnis yra picos įdaro ingredientų sąrašas, tuo ji bus skanesnė.

Be abejo, taip buvo ne visada :) Pirmos mano picos buvo, taip sakant, "su viskuo" ir padas tiesiog skęsdavo įdare. :D Norėjosi visko daug, kad pica būtų PICA :) Ir aišku su kečupu...brrr, baisu net prisiminti. O dar baisiau prisiminti tai, kad kai buvome Italijoje ir valgėme nuostabią itališką picą, aš vis dairiausi kečupo :D Nes be jo buvo "neskanu"...ir tyliai sau galvojau kad mūsų Čili picerijoje skaniau :D Bet tai buvo labai labai senai, todėl galima sakyti, kad tai - netiesa.

Mielinę tešlą gaminsime pagal P. Reinharto sukurtą "ištiesk ir užlenk" metodiką. Naudojant šitą metodą mums nereikia minkyti tešlos, o reikia ją lankstyti. Iš viso jis rekomenduoja 4 sulankstymus kas 5 minutes. Ir viskas;) beliko tešlą įdėti nakčiai į šaldytuvą,  kad ji pailsėtų ir lėtai pakiltų. Ji gali išbūti šaldytuve 2-3 dienas. Tai labai patogu :) Pagaminai tešlą, įdėjai į šaldytuvą, o kai reikia (3 dienų bėgyje) ištraukei ir kepi.

Pica Napoletana (Pizza alla Napoletana)

• 640 g. miltų (itališkų 00 tipo, yra pirkti Maximoje (Akropolio))
• 10 g. druskos
• 6 g. (1,25 a.š. ) sausų mielių
• 340-400 g. vandens (priklausomai nuo miltų, kuriuos naudojate rūšies, aš naudojau 00 miltus ir 390 g. vandens)

Miltus sumaišome su druska. Į greitkratį įpilame 100 ml. vandens (iš nurodyto kiekio) ir įberiame mieles. Suplakame kelis kartus ir atidarome dangtelį, vėl uždarome ir suplakame, pakartojame viską dar kartą. Jau anksčiau rašiau, bet pasikartosiu - suplakant mieles su vandeniu mes jas aktyvuojame ir prisotiname deguonies. Įpilame mieles ir likusį vandenį į dubenį su miltais ir gerai išmaišome su šaukštu. Visi ingredientai turi susijungti ir tolygiai pasiskirstyti. Dabar reikia, kad pradėtų

gamintis gliutenas, todėl  paliekame tešlą pastovėti kelias minutes (5 min.) ir vėl porą minučių intensyviai ją maišome.

Tešla bus gan lipni, todėl patepkite rankas ir kočiojimo kilimėlį aliejumi. Perkelkite ją ant kočiojimo kilimėlio ir tapšnodami pirštu galiukais, iš tešlos suformuokite stačiakampį.

Dabar užlenkiame vieną kraštą į vidų iki pusės stačiakampio, tada kitą - taip pat. Ta patį pakartojame su likusiais 2 kraštais. Čia Reinhartas pats parodo, kaip tai daroma (jis lanksto ciabattos tešlą, kuri yra daug drėgnesne nei picos, bet principas - tas pats). Apverčiame dubenį ir uždengiame juo tešlą. Paliekame ją pastovėti 5 min. Taip pakartojame 4 kartus. Jau antrą kartą lankstant tešla bus daug lygesnė ir glotnesnė, o po 4 lankstymo ji bus tiesiog puiki. 

Perdedame tešlą į dubenį, uždarome ir dedame į šaldytuvą nakčiai. Prieš tai galima ją padalinti porcijomis.

Kai užsimanėte kepti picą išimkite tešlą iš šaldytuvo ir leiskite jai atšilti (ne mažiau 45 min.) Tiesiog išimkite dubenį su tešla iš šaldytuvo ir toliau užsiimkite savo reikalais :)

Galite, pavyzdžiui, paruošti įdarą ir įjunkti orkaitę, kad įkaistų iki maksimalios temperatūros. Mano orkaitė "traukia" 275 C. bet pabijojau truputį, tai kepiau 250 C. Įdėkite į orkaitę kepimo akmenį arba kepimo skardą. Tegul gerai įkaista. Kepimo akmeniui įkaisti reikia apie 20-30 min. Pica iškeps geriau ir greičiau, jei dėsite ją ant įkaitusio paviršiaus.

Kepant picą Napoletana yra naudojami: pomidorų padažas, mocarelos sūris ir žalumynai.

Kadangi kepiau kelias picas, tai truputi paįvairinau įdarą.

Picos įdaras:

• Šviežias mocarelos sūris
  
• 1  skardinė konservuotų smulkintų pomidorų (apie 800 g)
• 0,5 v. š. raudono vyno acto
• 0,5 a.š. džiovintų raudonėlių
• 0,5 a.š. džiovintų arba šaldytų bazilikų (be abejo galima ir šviežių)
• 1-2 skiltelės česnako (susmulkinto arba išspausto)
• druska ir pipirai pagal skonį
• vytinta mėsa (tokia, kokią mėgstat. Aš naudoju jamon serrano)
• Rukola salotų lapai (sauja)
• Špinatų lapai (sauja)
• Dziugas arba parmezanas
• Jūsų mėgstamas geltonas sūris (pvz. mozarelos geltonas sūris (yra Rimi pirkti) Fontina, Ementalis, Gouda...bet Ddvaro ar Rokiškio irgi tiks, jei jums jie patinka)

Susmulkintus pomidorus paskaniname česnaku, druska (turėkite omeny, kad vytinta mėsa ir sūris suteiks picai sūrumo), pipirais, raudonėliais ir baziliku.

Nukošti šviežią mocarelos sūrį. Beja, jo negalima pjaustyti, o tik laužyti arba plėšyti rankomis, nes sudarkysite jo struktūrą. Aš aišku kalbu apie itališką

mocarela...trapų, švelnų sūrį... Pas mus tokį gauti - tikras iššūkis :) O jei ir įmanoma tai kaina būna...OHOHO... Picai aš tokio aišku nenaudoju:) naudoju paprastesnį. Lietuviška ir lenkiška mocarela man neskani...bet čia tik skonio reikalas :)

Geltoną sūrį sutarkuoti.

Salotų lapus išplauti ir nusausinti.

Kai tešla sušils ir atsipalaiduos, padalinkite ją į porcijas. Iš nurodyto kiekio išeina 5-6 picos. 

Pabarstykite kočiojimo kilimėlį miltais ir padėkite ant jo tešlos gabaliukus. Patapšnokite lengvai pirštais ir suformuokite nedidelius apskritimus. Jei tešla lips prie pirštų, tai pabarstykite ją truputį miltais (nedaug, neišdžiovinkite tešlos). Paimkite viena apskritimą ir  tapšnodami ir sukdami ją ratu praplatinkite jį. Pabarstykite plaštakas miltais ir atsargiai perkelkite tešlą ant plaštakų. Palengva sukite ją ratu truputėlį patempdami ją su sulenktais nykščiais. Tešla, veikiama gravitacijos, tempsis pati. Nedarykite staigių judesių ir nesuplėšykite picos. Jei jau taip atsitiko, kad  tešlą įplyšo, tai padėkite ją ant stalo ir "užlopykite" (uždėkite vieną plyšio kraštą ant kito ir suspauskite, kad tešla suliptų). Padėkite tešlą ant stalo ir pažiūrėkite ar jums tinka jos dydis, ar norite didesnės. Jei norite didesnes, tai palaukite minutę, leiskite tešlai atsikvėpti, nes kitaip ji trauksis atgal. Vėl pakartokite tempimą. (perkelkite ją ant plaštakų, pakelkite ir t.t.) Pica turėtų būti plona, vos ne permatoma  ir truputį storesne kraštuose. Gal geriau vieną kartą pamatyti, nei daug kartų perskaityti...:) Todėl pateikiu porą filmukų apie tai, kaip formuoti picą. Čia ir čia. Jums atrodo, kad tai labai sudėtinga? mmm? :) Tai tikrai lengva, jei rankose turite tinkamą tešlą. Patikėkite, aš tai dariau pirmą kartą :D Iki šios, picą rankomis tempdavau ir formuodavau ant stalo. PABANDYKIT. Bus smagu. 

 Ližę pabarstykite miltais ir manų kuopomis, kad būtų lengviau perkelti picą į orkaitę (ji tiesiog "nuslys" nuo ližės ant kepimo akmens ar skardos. Jei neturite ližes, tai galima tešlą dėti ant kepimo popieriaus arba silikoninio padėklo (jei naudojate silikoninį kepimo padėkliuką, tai orkaitės temperatūra turi būti žemesne - 220-230 C. kitaip galima sugadinti padėkliuką)

Patepkite picą pomidoru padažu. Padekite 1-2 šaukštus pomidorų padažo ant tešlos ir sukamaisiais judesiais su šaukštu jį paskirstykite. Padažo nereikia labai daug:) kiek? na, kaip sako patys italai - pabučiuokite pica su padažu. 

Ant viršaus dedame mocarelos sūrį. Jei naudojate mažus rutuliukus, tai jų laužyti nereikia. Jei naudojate didesnius gabalus, tai juos suplėšykite į mažesnius gabaliukus ir paskirstykite ant picos. Kelis gabaliukus, ne daugiau.  Pabarstykite viršų   geltonu sūriu (pora saujų)  ir trupučiu kieto sūrio (parmezanu arba džiugu). Perkelkite picą į orkaitę. Jei orkaitės temperatūra 250 C ir aukščiau, tai pica Jums iškeps per 5 minutes, jei žemesne - tai apie 10 min. 

Perkeliam picą ant lėkštės arba medinės lentelės ir pabarstome salotų lapais. Supjaustome ir valgome karšta. Skanaus.

Kitą galima kepti su vytinta mėsa. Suplėšyta Jamon Serrano dedame ant padažo pabarstome sūriu ir kepame. Ištraukę ją iš orkaites, pabarstome su  plėšyta vytinta mėsa, salotų lapais ir supjaustome. Skanaus :)

Man tai buvo viena iš skaniausių kada nors valgytų picų. Tiesiog pica iš didžiosios raidės. Padas tiesiog tobulas, plonas ir labai traškus. Pica buvo lengva ir gardi, nes nors ir nemažai suvalgėme, sunkumo pilve nebuvo :D