Uzbekiškas plovas ir kiti malonumai.

Galbūt pradėsiu nuo to, kad plovas Uzbekistane - tai ne ryžių košė su mėsa. (Turbūt suprantat užuominą, kad pas mus būtent taip ir yra - ryžiu koše su mėsa ir dar su pomidoru padažu) NE. Plovas tai menas, tradicija, pagrindas ir net religija. 

Uzbekistane plovas tai tik pradžia, o tai, kas seka po to, nusako viską.

Pasako kas tu, iš kur tu, kodėl ir kaip. Kiekvienas regionas, miestas, kaimas...kiekviena šeima turi savo plovo receptą. Taip galima juos sugrupuoti, apibendrinti...bandyti suprasti, bet plovo skonis vistiek skirsis net jei ir gamint iš tų pačių ingredientų.

Plovą gaminu nedažnai, nes tam reikia įkvėpimo ir laiko. Dažniausiai savaitgalį, nes  tada galima susėsti už stalo su šeima ir draugais. Plovui būtinai reikia geros kompanijos. Tiesiog būtina pavaišinti artimiausius ir gerai praleisti laiką. Tai man rodos jau užkoduota plove.

Plovas yra gaminamas inde kuris vadinasi Казан. Iš esmes tai indas, pagamintas iš ketaus su gan storom sienelėmis, kurių apačia yra užapvalinta. Namuose patogiau  naudoti kazana be apvalios formos dugno. Aš savąjį pirkau Kalvarijų turguje. Ten yra tikrai nemažas jų pasirinkimas, na bet jau buvo...

Uzbekiškas plovas (ferganos regiono plovas)

• 1 kg. avienos
• 3-4 avienos šonkauliukai (aš ne visada naudoju)
• 300-350 g. avienos riebalų (būtų puiku gauti riebalų nuo pasturgalio)
• 1 kg. ryžių. Būtų tiesiog idealu gauti devzira rūšies ryžius, kuri auga Ferganoje, BET jų pas mus nėra, todėl tiks vidutinio ilgumo ryžiai.
• 1 kg. morkų
• 500 g.-1 kg. svogūnų
• 2-3 česnako galvos
• 1-3 čili pipirai arba kokie tik jums patinka
• 10 g. kmynų Zira 
• 20-30 g. raugerškio
• 25-30 g. prieskonių plovui 
• druska ir pipirai

Avieną supjaustome gabaliukais. 

Morkas nuskutame ir supjaustome šiaudeliais. Taip, supjaustome šiaudeliais ir ne, jokiu būdu, negalima tarkuoti su tarka. :D

Svogūnus nulupame ir supjaustome griežiniais.

Ryžius labai labai, na labai gerai, išplauname, vanduo galų gale turi likti skaidrus (kaip darant sushi). Tada juos užpilame kambario temperatūros vandeniu ir paliekam brinkti.

Riebalus supjaustome gabaliukais arba galima juos pakeisti aliejumi.

Česnako galvas nuvalome - nuimame pirmą sluoksnį odelės aplink skilteles. Skiltelės turi likti vietoje ir jų nulupti nereikia.

Laba gerai įkaitiname kazaną. Jei gaminsite paprastame puode, tai jį irgi gerai įkaitinkite,  tik nesudeginkite. (galima naudoti ir WOK keptuvę, jei ji  pagaminta iš ketaus, nes lengvutė tiesiog sudegs, arba per greitai atauš ir nieko gero iš to nebus).

Taigi gerai įkaitinkite indą. Į įkaitintą indą dedame riebalų gabaliukus ir lydome. Spirgučius (tai, kas liko kai riebalai susilydė) išimame su kiaurasamčiu. IR JOKIU BŪDU JŲ NEIŠMETAME, nes jie yra labai skanūs. :) Juos tiesiog būtina suvalgyti :) su juoda duona ir  supjaustytu svogūnu. Gardumėlis.

Jei nenaudojate riebalų, tada į įkaitusį indą pilkite aliejų (saulėgražų) ir jį gerai įkaitinkite. (turi atsirasti dūmelis) Įmeskite į jį vieną svogūną (nesupjaustytą) ir pakepinkite iki "juodumo". Jis nuims visus nereikalingus kvapus. Beja, jei to dar nepadarėte, tai praverkite langą, nes kvapų bus daug ir galbūt nenorėsit, kad jie sklistų po visa butą ir namą.

Tada į indą sudedame svogūnų griežinėlius ir kartas nuo karto juos  maišant apkepam. Svogūnai  suminkštės ir įgaus auksinę spalvą. Visas skystis, kuris buvo svogūnuose, turi išgaruoti, nes kitaip mėsa, kuri laukia savo eilės, troškinsis, o turi kepti. 

Sudedame mėsos gabaliukus ir kepame juos kartu su svogūnais. Kai mėsa apkeps ir bus auksinio atspalvio, į indą dedame morkas. Suberiame jas tolygiai ant viršaus ir kepame toliau 3 min. Tada viską atsargiai (kad nesulaužyti morkų šiaudelių) išmaišome ir kepame toliau apie 10-15 min. Į puodą pilame verdantį vandenį, maždaug 1-2 l. bet geriau tiesiog žiūrėti, kad  vanduo apsemtų masę per 2 pirštus. Dedame prieskonius, druską, česnako galvas ir jei naudojame - čili pipirus. Sūdome pagal skonį, skystis turi būti truputi sūrokas, nes vėliau ryžiai sugers dalį druskos. 

Viską užverdam ir sumažiname ugnį iki vidutinės. Indo neuždengiam ir verdam  apie 40 min. Vanduo turi po truputį nugaruoti. Štai ir pagaminom zirvak - plovo pusgaminį. 

Dabar nupilame vandenį iš

ryžių ir juos atsargiai dedame į indą. Tolygiai juos paskirstome ant viršaus, bet NEMAIŠOME. Vėl pilame verdantį vandenį. Jis turi apsemti ryžius per du pirštus. Ugnį padidiname iki maksimumo, nes reikia, kad viskas kuo greičiau užvirtų.  Kai užvirs, ugnį galima truputį sumažinti. Verdant riebalai kyla į viršų,  o vėliau leidžiasi ir apvelka kiekvieną ryžio kruopą.  Jokiu būdu nemaišykite ryžių su mėsa ir morkomis. Viskam savo laikas. Kai vanduo jau beveik visas bus nugaravęs, paragaukite ryžius. Jie turi būti beveik gatavi. Su medinio šaukšto kita puse padarome gilias skyles plove nuo viršaus iki dugno. Uždengiame indą dangčiu ir išjungiame ugnį. Paliekame pastovėti - 15-20 min. Kam skylės? Tam, kad ryžiai geriau šustų. 

Atidengiame, iškapstome ir išimame čilį pipirus ir česnako galvas ir tada viska sumaišome. Pipirus ir česnaką dedame ant viršaus ir galima  patiekti ant stalo. 

Plovą valgome šaukštais, jei "išdrįsite"  tai, pagal uzbekų etiketą, valgome rankomis ir tiesiai iš indo. Sakau - "išdrįsite" todėl, kad mums nėra lengva persilaužti ir valgyti be įrankių. Pabandykite ir pamatysite. Beja, plovą valgyti šakute - tai šeimininko/ės įžeidimas, nes tikras plovas turi būti birus. O kaip gi jus valgysite birų plovą su šakute? Taigi nepatogu.... :D

Ir dar vienas dalykas prieš tai, kai palinkėsiu jums skanaus. JOKIŲ ALKOHOLINIŲ ar gaivių gazuotų gėrimų - tik karšta arbata. Plovas yra riebus patiekalas, todėl, patikėkit, ne šiaip sau perspėju....

O dabar skanaus. Gero jums laiko kartu.

Ir aišku apie įkvėpimą: internetas, pokalbiai, patirtis ir S. Chankišijevo knyga "Казан Мангал"