Kažkada senai skaičiau vieną knygą, kurioje buvo skyrius apie žmonių nemirtingumą. Tada labai skeptiškai įvertinau tai, kas ten parašyta. Taip, tai buvo dar vienas požiūris į amžinai mums rūpinčią temą. Dabar nesu tokia skeptiška, nes kasdien matau savo nemirtingumą ir tai verčia susimąstyti. Taip, aš kalbu apie vaikus. Žmonės sąmoningai ir nesąmoningai stengiasi pratęsti SAVE. Kažkas stengiasi įsiamžinti darbais. Mes žinome kas buvo Kopernikas, Niutonas, Nobelis, Flemingas, ar S. Jobsas, ir tuo pat metu mes nieko nežinome apie jų vaikus:) bet į istoriją įrašytas vardas - tai nėra nemirtingumas.
Žmogaus darbo vaisius gali pakeisti kažkieno gyvenimą, gali jį išgelbėti, gali skambėti per amžius. Tai, kad žmogus yra nemirtingas savo darbu, iš esmės yra tik posakis. Nes darbas jį įamžina, bet nesuteikia nemirtingumo. Mumyse gyvena mūsų protėviai, mūsų vaikuose gyvensime mes. Mano nemirtingumas turi mėlynas akis, bet dažnai jose matau savo tėvą ir senelę (mamos mamą). Ir aš kasdien mokausi, kad jis - tai ne aš ir turi savo gyvenimą bei nuomonę :) ...nors tai ir mano nemirtingumas.
Praeitą savaitę visai netyčia suradau naują turkiškų maisto prekių parduotuvę Ogmios miestelyje, Šeimos aukštėje 8. Buvau Assorti parduotuvėje ir viena moteris ieškojo tos parduotuvės. Tiesa pasakius, iš pradžių pagalvojau, kad ji kalba apie Eastanbul parduotuvę Ibrahime, bet ji tvirtino, jog yra dar viena..Taip mes kartu ir suradome Turkishopa. Ji yra tikrai mažesne nei Eastanbulo parduotuvė, bet čia suradau visko, ko man reikia - ayrano, natuūralaus jogurto, šviežios filo tešlos, skrudintų avinžirnių, granatų sirupo, ryžių, skirtų plovui, alyvuogių. Kaip tik labai gerai susiklostė, nes labai tingėjau specialiai važiuoti iki Ibrahimo į Eastanbulą. Pagaminsiu turkišką plovą su vermišeliais, džiovintais vaisiais ir avinžirniais. Tai yra turkiškas gatvės maistas. Jį galima nusipirkti Stambule priešpiečiams arba pietums. Jį dažnai siūlo kartu su kepta arba virta vištienos krutinėle.
Plovas su vermišeliais, avinžirniais, abrikosais ir riešutais.
- 2 svogūnai, perpjauti per pusę ir supjaustyti griežinėliais
- 20 g. sviesto (geriausiai, jei tai būtų ghee sviestas)
- 80 g. vermišelių
- 100 g. virtų avinžirnių (užmerkite vandenyje nakčiai, nukoškite, įpilkite vandens ir žiupsnį sodos, užvirkite ir virkite ant mažos ugnies)
- 80 g. džiovintų abrikosų, susmulkintų
- 300 g. plovui skirtų ryžių (pirkau naujoje turkiško maisto parduotuvėje TURKIShop)
- 600 ml. daržovių sultinio
- 40 g. moliūgų seklų
- 40 g. migdolų drožlių
- druska, pipirai
- 2-3 agurkai
- keletą šaukštų natūralaus jogurto
Ryžius nuplaukite ir gerai nukoškite. Puode ištirpinkite sviestą ir pakepinkite porą minučių
svogūnus. Įdėkite vermišelius ir maišant pakepinkite juos keletą minučių, kol jie truputį apskrus. Įdėkite avinžirnius, abrikosus, ryžius ir gerai išmaišykite. Ryžiai būtinai turi pasidengti sviestu. Įpilkite sultinį ir užvirkite. Paragaukite, jei reikia pasūdykite. Uždenkite puodą ir virkite ant silpnos ugnies 15-20 min. (NEMAIŠYTI). Kartas nuo karto užmeskite akį, galbūt reikės papildomai įpilti samtį skysčio. Keptuvėje pakepinkite migdolų sėklas ir riešutus. Kai ryžiai išvirs, išjunkite viryklę. Įdėkite riešutus ir išmaišykite. Užklokite puodą švariu virtuviniu rankšluosčiu ir uždėkite dangtį. Palikite taip pastovėti 10 min.
Agurkus nuplaukite, nusausinkite ir supjaustykite kaip jums patinka. Aš tarkuoju su Mando chef pjaustykle. Sudėkite į salotų dubenį agurkus ir užliekite ant viršaus jogurtą. Maišyti nėra būtina. Labai skanu jausti atskirus - agurko ir jogurto skonius.
Pateikite plovą kartu su agurkais su jogurtu. Skanaus.
Originaliame recepte siūloma naudoti pistaciju riešutus, aš juos pakeičiau moliūgų sėklomis ir migdolų drožlėmis. Jūs galite naudoti riešutus, kuriuos mėgstate :)
Baklava - tai maži sluoksniuotos filo tešlos pyragaičiai, mirkyti saldžiame ir kvapniame sirupe. Tai Osmanų imperijos palikimas, BET ji (baklava) yra būdinga ir vidurio bei pietvakarių Azijai.
Dažniausiai baklavos įdarui yra naudojami įvairus riešutai (prabangiausia yra su pistacijomis) bet įdarui tinka ir apelsinai su maskarpone sūriu arba abrikosai.
Tai labai, labai na labai saldus desertas. Tikrajai baklavai negailima nei sviesto nei cukraus, nei prieskonių. Filo tešlos sluoksniai yra gausiai patepami išlydytu sviestu ir vėliau viskas tiesiog skęsta saldžiame sirupe. Todėl silpnų nervų žmonėms nerekomenduoju :D Nors ne, kaip tik rekomenduoju, nes nervus irgi kartas nuo karto reikia sutepti :)
Baklava ( persų Baghlava)
- 200 g. sviesto
- 120 g. balto cukraus
- 50 g. melasos cukraus
- 300 g. migdolų
- 2 a. š. malto kardamono
- 12 lapų filo tešlos
- sirupas:
- 300 g. rudo cukraus
- 150 g. vandens
- 1 v.š. citrinų sulčių
Pagaminame sirupą.
Thermomiksas:
Į thermomikso indą įberiame rudą cukrų ir įpilame vandenį. Verdame apie 10 min. reversas 1 gr. 100 C. ir 5 min. reversas Varoma be dangtelio, kol sirupas sutirštės. Leidžiame pastovėti 5 min. ir įpilame šaukštą citrinos sulčių, maišome 10 sek. 3 gr. Perpilame į kitą indą.
Be thermomikso:
Į puodą įberiame rudą cukrų ir įpilame vandenį, sumaišome. Užverdame skystį ir verdame, kartas nuo karto maišant, ant mažos ugnies apie 10 min., kol sirupas sutirštės. Leidžiame pastovėti 5 min. tada įpilame šaukštą citrinos sulčių ir sumaišome viską.
Ištirpiname sviestą.
Paruošiame įdarą.
Thermomiksas:
Į thermomikso indą suberiame riešutus ir malame 6 gr. Išimame sumaltus riešutus ir įberiame baltą ir melasos cukų, malame 10 g. 10 sek. Malti cukraus nebūtina, tiesiog melasos cukrus yra minkštesnis ir "drėgnesnis" ir taip yra lengviau jį sujungti su kitais ingredientais. Dubenyje sumaišome cukrų, riešutus ir maltą kardamoną.
Tupperware:
Suberiame riešutus į Exta chefą arba ir į didelį turbo chefą (su turbo chefu reikėtų padalinti riešutus per pusę ir daryti per du kartus) ir malame su peiliukais. Įberiame melasos cukrų ir dar porą kartų prasukame su peiliukais. Dubenyje sumaišome baltą cukrų, maltus riešutus su melasos cukrumi ir malta kardamona.
Jei turite namuose šaukštą, šakutę ir peilį:
Riešutus galima sukapoti peiliu (taip, kaip kapojame prieskonines žoles). Su šaukštu sumaišyti cukrų, riešutus ir maltą kardamoną.
Stačiakampę kepimo formą (maždaug 28 cm*18 cm) patepkite sviestu. NENAUDOKITE silikoninės formos, nes baklava reikės supjaustyti prieš kepimą. Silikoninėje formoje to padaryti neįmanoma... tiesiog ją sugadinsite.
Atidarykite filo tešlos pakelį, išimkite lapus ir uždenkite juos drėgnu (ne šlapiu) rankšluosčiu tam, kad filo lapai greitai neišdžiūtų (o džiūna jie, patikėkit, labai greitai).
Baklava turi būti gražios tamsiai auksinės spalvos. Išimkite ją iš orkaitės ir IŠ KARTO apšlakstykite/užpilkite sirupu. Sunaudokite visa sirupą. Palikte baklavą atvėsti ir sugerti sirupo.
Kai atvės, skanaukite ir kitus vaišinkite:) baklavą negalima vienam valgyti :) Reikia dalintis džiaugsmu:) (ir kalorijomis)
Ką galima padaryti kitaip
- originaliam recepte yra 6 filo tešlos lapai, aš naudojau daugiau (dvigubai), nes man taip skaniau. Mėgstu, kai baklava turi daugiau sluoksnių.
- originaliame recepte sirupas yra su rožių vandeniu (2 v.š. šaukštai, pilti kartu su citrinų sultimis) Mano šeima nelabai mėgsta rožių vandenį, todėl aš labai retai jį naudoju. Kadangi naudojau rudą cukrų, tai jis suteikė baklavai karamelės skonį ir kvapą.
- Originaliame recepte naudojamas paprastas baltas cukrus. Aš dalį jo pakeičiau melasos cukrumi. Pasiteisino 100 proc.
- galima papuošti džiovintais rožių lapeliais ir smulkintais pistacijų riešutais (tiesiog neturėjau jų namuose šį kartą).
- Galima įdarą padalinti į dvį dalis ir dėti kas 4 filo tešlos lapai ( 4 lapai - įdaras - 4 lapai - įdaras - 4 lapai)
SKANAUS.
Labiausiai man patiko mano dėdė, kuris paragavęs baklavą, konstatavo faktą - ji labai, saldi.... ir sustojęs minutei, paprašė dar :) negaliu nesišypsoti.
Įkvėpimas - S. Rowe "Purple Citrus and Sweet Perfume"; Greg and Lucy Malouf "Saraban"
No comments:
Post a Comment