Šiandien pradėsiu nuo keptos kalakutienos su bulvėm:) taip paprastai, be jokio įvado. Laikas vakarienei - bus kepta kalakutiena su bulvėm:) Kalakutieną mama nupirko Kalvarijų ūkininkų turguje, receptą sugalvojau pati. Nei pridurti nei atimti:) eime gaminti.
Orkaitėje kepta kalakutiena su bulvėm
- pora kalakuto kumpių su kaulu
- druska ir pipirai
- 2 a.š. Has el hanout prieskonių mišinio. Jau minėjau anksčiau, kad galima jį pasigaminti patiems (sudėtis maždaug tokia - gvazdikeliai, cinamonas, kardamonas, ciberžole, kalendra, muskatas, kvapnieji pipirai, kminas, imbieras, čili pipiras) arba pirkti pagaminta.
- 3 skilteles (dideles) česnako, nuvalyto ir išspausto
- geras šlakelis granatų sirupo
- geras šlakelis sezamo aliejaus
- bulvės (pagal poreikį, aš nuskutau gal 10)
Įkaitiname orkaitę iki 220 C.
Kumpius nuplauname ir nusausiname. Įtriname visais prieskoniais bei aliejumi ir granatų sirupu. Granatų sirupas labai greitai suminkštins mėsą ir prieskoniai geriau atsiskleis, todėl nėra didelės būtinybes ją ilgai marinuoti. Viską sudedame į kepimo indą (aš kepu savo mylimiausiame Ultra Pro) uždengiame dangčiu ir pašauname į orkaitę. Kepame valandą ir 15 min. Tada atidengiam ir kepam dar 15 min. Viskas priklauso nuo turimų kumpių dydžio ir orkaitės. Mano turimi buvo gan dideli, todėl ir kepiau ilgiau :) nes šiaip turėtu užtekti valandos.
Kumpiai labai gerai iškepė, o kol kepų tai po namus pasklido toks KVAPAS...:D kad vos sulaukiau kolei iškeps:) Mėsa - sultinga ir tiesiog pati nuo kaulo atsiskyrė. Vienu žodžiu skanaus, mes einame vakarieniauti :)
Šiandien pasirodo mano vardadienis :) Gerai, kad draugė pasveikino, o taip tai pražiopsočiau :D Niekada nesidomėjau savo vardo reikšmę. Universiteto laikais draugas Artas vieną dieną tiesiog atsiuntė nuorodą ir taip sužinojau, kad Alina (12.16) - arabų " puikioji". Pamenu, kad tada ilgai juokiausi, nes tuo metu mano drauge Alnija (nuostabioji ir brangioji) mane vis vadindavo "puikiąja". :D tai buvo mūsų žaismingi kreipiniai :) taip ir nepaklausiau, ar ji žinojo mano vardo reikšmę ar tiesiog elgėsi moteriškai intuityviai. Geri buvo "puikiųjų ir brangiųjų" laikai...
Mano vyrai atnešė mamai gėlių :) Aišku mažiui sunkiai sekėsi jas atiduoti mamai :D jam labiau noretūsi jas "patyrinėti" :D
Gavau šiandien pagaliau savo knygą Laduree: Sucre The Recipes :) vieną vakarą nesusilaikiau...ech, dar viena mano didele silpnybe... kulinarinės knygos. Juk gamybos procesas prasideda galvoje, o knygos tai maistas smegenims :) na tai daliai, kuri atsako už niam niam niam :)
Vakar ir šiandien kepiau labai skanią duoną :) Receptas tas pats, tiesiog norėjau pabandyti skirtingus tešlos kildinimo būdus ir pažiūrėti, kaip tai atsispindės duonos skonyje.
Lėta duona " Anglijos pasididžiavimas"
pavadinimą sugalvojau pati :) tiesiog receptas yra iš tų kraštų ir tos duonos pavadinimas buvo toks "karališkas" kad nenorom pradėti šypsotis ir žiūrėti į duoną nerimtai...
- 700 g. miltų
- 420-450 g. vandens
- 10 g druskos
- 0,75 a.š. sausų mielių
Visus ingredientus sudedame į thermomiksą ir minkome 4-5 min. su minkymo programa. Arba tiesiog užminkome tešlą iš visu ingredientų. Ji tūri būti elastinga. Suformuojame kamuoliuką iš tešlos ir dedame į dubenį, uždarome dangčiu (bet ne super sandariai). Paliekame pakilti vėsioje vietoje maždaug 20 val.
Pirmą tešlą aš įdėjau nakčiai į šaldytuvą kilti. Iš ryto pamačiau, kad tešla beveik nepakilo (arba pakilo nežymiai). Leidau tešlai truputį pastovėti ir atgauti normalią temperatūrą. Suformuojame duonos kepalą. Dedame į išklota kepimo popieriumi dubenį kepaliuką, uždengiame maistine plėvele ir leidžiame vėl valandą - pusantros pakilti. Tešla turėtų maždaug padvigubėti.
Įkaitiname orkaitę iki 240 C. Jei turime, tai būtų idealu naudoti kepimo akmenį, bet jei ne,
tai tiks ir kepimo skarda. Taigi įkaitiname tai ką turime - arba kepimo akmenį arba skardą. Išverčiame duonos kepaliuką ant akmens/skardos ir orkaitės vidų apipurškiame vandeniu, tam kad susidarytu garai. Kepame 30 min. Leidžiame atvėsti ant grotelių.
Štai ir rezultatas. Duona gavosi su labai Dideliem oro Skylėm, burbulais ar kaip juos dar pavadinti... Aš, tiesa pasakius, dar nemačiau tokių niekada...Čia tai bent. Duona truputį klampoka, t. y. minkštimas drėgnesnis. Truputį jaučiasi druska. Kol su šeima ragavom, tai jos beveik ir neliko:) Čia kaip toje pasakoje apie lapę, kur košę ragavo...:)
Iš karto užminkiau vėl tą pačią tešlą, tik šį kartą palikau pakilti kambario temperatūroje ( yra pas mus toks šaltas kambarys, ten temperatūra apie 17 C.) Šiandien iš ryto suformavau kepaliuką, apibarsčiau kviečių sėlenomis ir palikau kilti pusantros valandos. Įkaitinau (240 C) orkaitę su kepimo akmeniu ir kepiau duoną kaip ir pirmu atveju - 30 min.
Vizualiai tai duona atrodo nerealiai gundančiai, jei taip galima apibūdinti duoną. Puikiai tiks vakare paminėti vardadienį. :)
Na ką gi:) štai ir ji gražuole.
Minkštimas labai skiriasi nuo pirmo kepalo. Nėra tų dideliu oro kišenių. Nesijaučia druskos. Minkštimas drėgnas, bet ne klampus. Plutele plona ir traški. Gardumelis.
Tikrai negalvojau, kad gali būti toks didelis skirtumas. Šaldytuvas netinka lėtam duonos kilimui. Jei įdėčiau didesnį kiekį ir šviežių, o ne sausų mielių, tai manau, kad tada šaldytuvas tiktų.
Bet jei norime lėtos fermentacijos, tada reikia dėti labai mažai mielių ir palikti pailsėti 16-20 val. vėsioje ( 16-20 C) temperatūroje.
No comments:
Post a Comment