Sekmadienis...

Šiandien sekmadienis ir aš tikrai neplanavau čia nieko rašyti. Taip likau skolinga šokoladinio pyrago nuotraukas bet galvojau jas įdėti su kitu išrašu.


Bet atsitiko kitaip, įrašas bus. 

Iš ryto sudėjau avietės ant pyrago ir užpyliau šokoladiniu ganašu. Palikau balkone sustingti kolei laukiau savo draugiu. 

Noriu padėkoti draugiems kuriuos šiandien gražino į vietą mano sekmadienį. Ačiū. :) Šiandienos sekmadienis buvo kaip sekmadienis - su arbata, skaniu pyragu, juoku ir lengvu pokalbiu prie židinio. Turėjau tik pora ranku ir mintys buvo savo vietoje..nes dažniausiai mamos sekmadienis nelabai kuo skiriasi nuo pvz antradienio, sekmadienį gal net daugiau visokiu "darbeliu" :) kai mama turi ne viena pora ranku ir mintys bėga maratoną... 

Labai ačiū už dovanas mažiui, zebriukas ir dabar šildo savo nugarą ir skaito knygą prie židinio. Vynas saugomas tam tinkančiai progai, bet ilgai nelauksim, nes jau senai svajojau ji paragauti. 

Anksčiau sekmadienį vartydavau savo kulinarinės knygas ir žurnalus ir sudarydavau menių visai savaitei. Taip yra lengviau nueiti į maisto parduotuvę nes jau turi sąrašą produktu ir aišku nereikia kasdien galvoti ką čia tokio pagaminti. Dabar kasdien atidarius šaldytuvą tenka burti - ką galiu iš to ir ano pagaminti, kad būtų abra kadabra skanu. Reiktu prikelti gyvenimui tą tradiciją. Reikia surasti laiko.

Šiandien ilgai galvojau ar gerai čia padariau, kad pradėjau rašyti blogą.  Rašyti taisyklinga lietuviu kalba man butu "vargas". Visu pirma viena karta išmokusi spausdinti nežiūrint į klaviatūrą (aklai) abiem rankom man yra be galo sunku ieškoti lietuvišku raidžiu viršuje prie skaičiu, tai nutraukia mintį ir aišku sumažina norą iš viso kažką rašyti nes užima laiką kurio aš turiu dabar labai ribota kieki. Visu antra speelcheckeris ne viską ištaiso, o iki pusės ištaisytas tekstas atrodo beviltiškai, bent jau man. Visu trečia aš ne lietuve ir mano gimtoji kalba yra lenku.

Tiems kas pasakys, kad tai visai nesvarbu ir kad gramatiką reikia tiesiog mokėti pasakysiu, kad jie klysta ir tai yra labai svarbu. Universiteto laikas apie kalbą nemažai diskutavome su vienu mano draugu Artu. Kalba iš esmės yra įgimtas dalykas, galima net sakyti kad kūdikis ją gauna su motinos pienu. Kalba tai ne tik gramatika bet ir tai kaip žmogus galvoja, kaip išreiškia mintis ir kaip supranta kitą žmogų. Galima sakyti, kad suvokimo filtrai, kurie yra mūsų galvoje irgi yra kalbos dalys. Artas sakė, kad žmogus tik tada tobulai išmoksta kitą kalbą kai pradeda galvoti ta kalba. Dabar aš manau, kad tai ne viskas. Nemanau kad to pakanka. Tai ką žmogus gavo kaip pagrindą visada ir liks pagrindu. Artai, kai žmogus galvoja ir jaučia kita kalba jo pagrindas vistiek lieka jo gimtoji kalba. PATI SISTEMA lieka ta pati, ar supranti ką noriu pasakyti. Nusiusiu  tau šito posto nuorodą, nes norėčiau pratesti mūsų seną diskusiją.

Ar man ne gieda rašyti blogą su klaidom? NE. Kodėl aš apie tai kalbu? Todėl, kad šiandien susilaukiau įdomiu komentaru apie mano rašliavą iš žmogaus, kurio niekad neįtarčiau skaitant blogą skirta didžiąja savo dalimi kulinarijai...ir komentaras buvo ne ne apie turinį...apie Gramatiką :) 
Rašau savo malonumui, rašau savo draugams, kurie manę ragino, palaikė, kuriems įdomu ir kurie mane priima tokia aš esu (esu be kableliu, nosiniu...be čęėįšųūžą...) kurie supranta, kad dešra lieka dešra nesvarbu ar su š ar su s parašyta.

PASTABA: tekstą kaip galėjo suvirškino Spell Check.