Dabar norėčiau visiems palinkėti turėti daugiau laiko.
Metams bėgant iš tiesų laikas tampa ir matu ir svertu ir vertybe. Anksčiau tiesiog nieko neveikti buvo lengva, dabar, kai leidi sau nieko neveikti, su tavim griežtu tonu (fone) kalba tavo sąžinė. Kai ji mato kad tu jos negirdi, ji tyliai paleidžia filmuką tavo galvoje, kuris vadinasi " ką dabar turėčiau/galėčiau veikti" arba " nenuveiktų dalyku virtinė).
Dabar nieko neveikimą reikia planuoti ir įtraukti į darbotvarkę. Bet ir tada dažnai tas paprastas dalykas lieka nustumtas ir paskutinę minutė atšauktas. Kaip ir dabar planavau išgerti taurę vyno prie žvakių šviesos prieš miegą, bet vietoje to tvarkau blogą ir rašau čia.
Artėja nauji metai ir aš noriu visiems palinkėti paprasto dalyko - turėkite daugiau laiko ir skirkite jo daugiau sau. Nes laimingas žmogus nuveikia visko daugiau ir tai daro produktyviau.
Šiandien noriu pavaišinti jus eklerais. Recepto pagal kurį gaminau nebus. Esu už jį labai dėkinga Daivai Mikšiūnienei, bet viešai pasidalinti juo negaliu. Ir esmė - ne ingredientai, pilnas internetas yra eklerų receptu. Čia esmė procese, taip vadiname know-how. Labai rekomenduoju Selyaninos eklerų receptą. Viskas labai gerai parodyta ir aprašyta. Iš esmės pagal ji anksčiau ir gaminau, tik turėjau visada abejonių ar jau iškepę eklerai, ar ne, traukt jau juos iš orkaitės, ar ne. Man patinka kai viduje yra likę šiek tiek "mėsos" t.y. minkštimo, o iš tiesų - eklerai turi labai gerai išdžiūti ir būti tuščiaviduriai (turi būti vietos juk kremui). BET, bet jai juos ištraukti per anksti jie subliukš/sukris.
Žodžiu, ėjau į eklerų gaminimo kursus su labai daug klausimų. Gavau atsakymus ir dabar lieka tik praktikuotis. O eklerus mes laaaabai mėgstam.
Galiu tik pasakyti keletą patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį:
- tešlos konsistencija - aš anksčiau dariau per tirštą. Pas Salyanina receptas su foto, ten tikrai matosi kokios konsistencijos turi būti tešla.
- konditerinis antgalis - 13-15 mm storio ir būtinai su dantukais.
- kepimo temperatūra ir laikas.
O, skaitantiems angliškai yra visai neblogas straipsnis čia: IronWhisk
Mes valgėme eklerus su kavos skonio kremu, aviečių konfi ir su praline kremu bei abrikosų konfi. Manau kad labiausiai patiko su aviečių konfi (rugštelė always wins).
P.s. kepkite eklerus patys :-) tai nėra taip sunku, kaip dabar jums atrodo :-)
Sveiki :) Kadangi Jūs esate tikra konditerijos asė, norėjau paklausti, gal žinote, ką reikia daryti, kad ekleruose esantis įdaras nesuminkštintų paių eklerų? Daug kartų dariau eklerus, bet pripildžius juos kremus ir palikus kelioms valandoms, iškart suminkštėja ir eklerai nebebūna tvirti (kokie man ir yra patys skaniausi). Kai pirkau eklerus Thierry kepyklėjėle, jų kremas tikrai nesuminkštino, tad nežinau kame problema :( galbūt reikėtų daryti didesnius eklerus (manųjų dydis kaip jūsiškių), o gal su kremu kažkas ne taip, nors dažniausia padarau plikytą kremą, sumaišau su plakta grietinėle ir dar įdedu želatino. Tad kremas nėra labai skystas, verčiau tvirtas. Galbūt kepyklėlese jie naudoja kažkokius ypatingus ingredientus, nežinau. Gal galėtumėte pasidalinti savo patirtimi, įžvalgomis ir mintimis, kas gali išgelbėti eklerus nuo suminkštėjimo :) būčiau labai dėkinga!
ReplyDeleteSveiki,
DeletePripildzius eklerus kremu, jie neisvengiamai suminkstes. Tokia yra ju natura, todel eklerus patartina valgyti ta pacia diena kai jie yra pagaminami nes laikas, kaip sakant, ne ju naudai.
vieni kremai greiciau juos suminkstina kiti leciau, todel nuo idaro irgi nemazai priklauso.
Dar nuo paciu eklero recepto ir teslo konsistencijos priklauso ar jie bus kietesni ar minkstesni.
Bandykite kepti gal siek tiek eklerus ilgiau kad jie daugiau isdziutu, bus kietesni, ne taip greitai suminkstes.
Nuo dregmes kazkiek saugo sokoladas, tai perpjaukite eklera ir patepkite ji plonu sluoksniu islydyto balto sokolado, kai sustings tada dekite idara.. Bet cia tinka tik jei perjaunate eklera, o ne pildote per skylutes.