Nesenai pradėjau savo kelionę link macaroons. Vieną dieną nusprendžiau, kad šiandien reikia pradėti (ir taip jau atidėliojau porą metų) ir štai dabar jie man neduoda ramybės. Kursuose buvau, krūva literatūros perskaičiau, filmukus pažiūrėjau, su profesionalais pasitariau... bet tiems mažiems velniūkščiams (kaprizingiems macaroonsams) tai ne motais. Jie vis bėga prieš mane, žingsnio atstumu ir atrodo, kad tuoj tuoj... bet nė velnio... na gal kitą kartą.
Mano draugė paragavus mano bandymu paklausė - o kas su jais negerai? skanūs macaroons...
Aš gi atsidusau ir pradėjau aiškinti... bet iš jos veido išraiškos supratau, kad nepaaiškinsiu nes jai skanu. O argi ne tai svarbiausia? Ar gi ne dėl to mes gaminame? Dėl tos emocijos :-) kai žmogus valgo ir jam gera, jam skanu.
Gyvenimo tempas dabar labai greitas ir vis greitėja. Emocijos yra tai, kas pagyvina mūsų kasdienybę, nuspalvina ją ir lieka atmintyje.
Prancūzijoje niekas nesuprastų mano pretenzijų macaroons (ne tik mano, bet ir visu mūsų - tobulų macaroons beieškančių). Niekas ten ką tik iškeptų macaroons nepjausto ir vidaus neanalizuoja, nes jiems tai pusgaminis. Jam dar reikia įdaro ir laiko šaldytuve, kad virsti stebuklu.
Pastarąją savaitę internete prisižiūrėjau tiek "neidealių" macaroons, kuriuos prancūzai labai vertina ir gali stovėti prie jų eilėje, kad tik gauti, jog staiga pagalvojau, kad čia yra mūsų lyga... reklamos mums įkalė, kad tik idealus variantas yra pakankamai geras (only the best is good enough). Dabar mes visur siekiam idealo. O idealas, jis paprastas - desertas turi būti skanus ir sukelti valgytojui gerų emocijų.
Antrą Velykų diena buvome svečiuose ir kai pamačiau kaip maži vaikai čiapsi valgydami mano tortą, tyliai paskaičiavau iki 10 (nes susigraudinau). Tai buvo taip tikra ir taip stipru. Emocija.
Būtent todėl ledai (kaip ir limonadas, saldainiai, duona ir dar daug kas) skaniausi - tie iš vaikystės. Kai emocijos buvo nuoširdžios ir gyvenimas niekur neskubėjo.
Keletą kartų internete aptikau įrašus kuriuose minimas A. Zumbo vardas. Nusprendžiau pasmalsauti. Atidarius vienos jo knygos įžangą akys užkliuvo už "... mane labai įkvepia tai, kad galiu padaryti žmonės laimingais". Ar dar ko reikia? Man ne. Nusprendžiau užsisakyti vieną iš jo knygų. Jis charizmatiškas bei nenuspėjamas. Skaitai ir vis kartoji - čia tai bent. Skrudintos vanilės įdaras macaroonsams arba figų, deginto medaus ir raudono vyno :-) Įdomus keksų deriniai, pvz. kriaušės, mėlynės, levanda ir kokosas. Įspūdingi pyragaičiai ir tortai (kuriu yra ne daug, bet tie, kur yra atstoja keletą). Žodžiu, aš sužavėta. Gaila, kad laiko tiek mažai, o receptų - tiek daug :-) kol kas išbandžiau jo keletą keksų ir noriu vienu iš jų pasidalinti su jumis.
Tai šokoladinis keksas su japonišku majonezu ir avietėmis. Teko šiek tiek paieškoti japoniško majonezo - galų gale draugės sūnus parvežė man jo iš Vienos. Bet buvo verta laukti. Keksas super lengvas ir purus. Atrodo, kad valgai šokoladinį debesėlį su avietėmis.
Šokoladinis keksas su avietėmis bei majonezu
- 290 g japoniško majonezo
- 210 g cukraus
- 300 g miltų
- 1 vanilės ankštys arba 6 g vanilės ekstrakto
- 6 g kepimo miltelių
- 5 g sodos
- 65 g kakavos
- 285 g vandens
- 165 g šviežių aviečių
Dekoras:
- 350 g juodo šokolado
- 100 g vynuogių kauliukų aliejus
- 100 g smulkiai sukapotu riešutų (šiuo atveju lazdyno riešutai)
- šokolado plokštelės:
- temperuotas juodas šokoladas
- liofiliuotos avietės
- purškiamos aukso spalvos dulkės
- šviežios avietės
Išeina 2 keksai 7,5*20*7,5 cm
Įkaitinkite orkaitę iki 170 C Išklokite 2 kekso formas (7,5*20*7,5 cm) kepimo popieriumi, viršuje palikite šiek tiek daugiau kepimo popieriaus, vėliau bus lengviau išimti keksus.
Į virtuvės kombaino indą sudėkite majonezą (taip, būtinai japonišką ir taip yra skirtumas), cukrų ir vanilės sėklas. Plakite vidutiniu greičiu 3-5 min., kol cukrus pradės tirpti. Tuo tarpu sumaišykite visus sausus ingredientus ir persijokite. Įberkite sausus ingredientus į virtuvės kombaino indą ir sumaišykite minimaliu greičiu. Virtuvės kombainui vis dar maišant masę įpilkite vandenį ir maišykite, kol masė taps vientisa. Su mentelę atsargiai įmaišykite avietes. Padalinkite tešlą tarp 2 formų ir pašaukite į orkaitę. Kepkite 45 min. arba kol medinis iešmukas, įkištas ir ištrauktas iš kekso vidaus, bus beveik sausas. Išimkite iš orkaitės ir atvėsinkite kepimo formoje. Išimkite iš formos ir įdėkite į šaldytuvą.
Dekoras:
Temperuotą juodą šokoladą su mentele tolygiai paskirstykite ant acetato juostos (naudojau 64 proc. juodą šokoladą). Viršų pabarstykite liofilizuotomis avietėmis ir aukso dulkėmis, palaukite kol šokoladas pradės stingti, bet bus dar elastingas ir supjaustykite jį į maždaug 5 cm diametro kvadratus (atsargiai pjaukite, neperpjaukite acetato plėvelės). Palikite parai (arba bent jau nakčiai) kristalizuotis vėsioje vietoje (ne šaldytuve).
Glazūra: juodą šokoladą išlydykite ir sumaišykite (galima sublenderiuoti) su aliejumi. Sumaišykite su riešutais. Naudokite iš karto.
Keksus išimkite iš šaldytuvo ir padėkite ant grotelių, apipilkite glazūra, palaukite keletą minučių kol nuvarvės jos perteklius ir perkelkite keksus ant padėkliukų. Papuoškite su šokolado plokštelėmis ir šviežiomis avietėmis. Skanaus.
Įkvėpimas: A. Zumbo "Zumbo"; Вкусное искусство от Ничы Niksya
No comments:
Post a Comment